Šiomis dienomis Vilniuje išleisti du skirtingi dviračių maršrutų žemėlapiai. Jų rengėjai sako, kad dabar pats metas į dviratininkus atsigręžti ir miesto valdžiai. Šioji gūžteli pečiais – tam pinigų nėra.
Ragino keliauti ekologiškai
Kasmet daugėja miestiečių, atšilus orams persėdančių ant dviračių. Minti pedalus – ir sveika, ir praktiška: žmonės lengvai prasiiria per spūstis. Be to, neteršia aplinkos. Vis dėlto dviratininkų Vilniuje mažiau, nei norėtų šios transporto priemonės mėgėjai ir entuziastai. Siekdami plėsti pasekėjų gretas, jie įvairiais būdais populiarina važinėjimo dviračiu kultūrą.
Šeštadienį projekto "Riedėk ekologiškai" komanda vilniečius ragino prisijungti prie akcijos "Diena su dviračiu". Akcijos organizatoriai, vidurdienį startavę Katedros aikštėje, dviračiais numynė į Vingio parką, iš jo pasuko į Valakampių pliažą, kol galiausiai finišavo ten, kur pradėję – prie Arkikatedros.
Per akciją dviratininkų būrys dalijo praeiviams lankstinukus su dviračių maršrutų žemėlapiu, sudarytu keliaujant Vilniaus apylinkėmis.
"Žemėlapyje išdėlioti ne dviračių takai, bet maršrutai, kuriais tiesiog malonu važiuoti. Tiesa, nebūtinai patogu", – šypsojosi vienas akcijos organizatorių Dainius Jakučionis.
Šeštadienį per kelias valandas vilniečiams išdalyta apie 1 tūkst. lankstinukų. Iš viso jų buvo atspausdinta 6,5 tūkst. Negavę dviračių maršrutų žemėlapio, bet norintys tokį turėti, miestiečiai jo gali ieškoti Vilniaus turizmo informacijos centruose. Žadama po pluoštą lankstinukų palikti ir kai kuriose sostinės kavinėse. Juos pasiimti galima už dyką.
Važiuoti įmanoma, bet nesaugu
Bendrų pėsčiųjų ir dviratininkų takų Vilniuje dar labai nedaug. Dviračių takų kokybė labai skiriasi, jie nesudaro ištisinio tinklo ir nuolat kur nors nutrūksta. Tie, kurie gerai apgalvoja, kaip važiuoti dviračiu mieste ir už jo ribų, sumaniai suplanuoja maršrutus, randa ramių, kuriose nėra didelio automobilių eismo, gatvių. Tačiau rasti ištisinių nuo motorizuoto eismo visiškai atskirtų kelių Vilniuje neįmanoma. Tokias išvadas skelbia šiemet leidyklos "Alma Littera" išleistas spalvotas iliustruotas žemėlapis "Dviračių trasos".
Raudonais šauktukais žemėlapyje sužymėtos ir pavojingiausios dviračių trasų vietos: trumpi ruožai, kuriuose kelias arba šaligatvis siauras ir eismas intensyvus, duobės, medžiai ar stulpai ant dviračių takų, bloga kelio danga, susiaurėjimai, pėstieji, ant kelio palikti automobiliai, per dviračių taką važiuojančios mašinos. Šį žemėlapį galima rasti knygynuose ir Vilniaus turizmo informacijos centruose. Norintiems jį įsigyti vilniečiams tektų pakloti apie 7 litus.
"Vilniuje dviračiu važiuoti įmanoma, bet nepatogu, kartais net nesaugu. Trasos tai atsiranda, tai dingsta, duobių skaičius jose kasmet didėja. Bendra padėtis prasta, bet miesto valdžia dviračių infrastruktūros plėtros nenumato ir lėšų tam neskiria", – kalbėjo vienas iš žemėlapio rengėjų, Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko pavaduotojas Frankas Vurftas.
Signalas miesto valdžiai
Beveik vienu metu Vilniuje išleisti du dviračių kultūrą propaguojantys leidiniai: dviračių trasų žemėlapis ir lankstinukas su dviračių maršrutu. Internete sukurtas tinklalapis www.2trip.lt, kuriame kiekvienas dviratininkas gali palikti komentarų ar pasiūlyti išbandyti naujas trasas. Susidomėjimas dviračiais pastebimai auga.
Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė Jolanta Beniulienė patikino: "Dviračių trasų paklausa yra ir ateityje tik didės. Žmonės vis dažniau mina pedalus tiek dėl ekologinių idėjų sprogimo, tiek dėl vadinamosios krizės, kai automobilį parankiau keisti dviračiu." Dėl to esą pats metas į dviračių infrastruktūrą daugiau investuoti ir miesto valdžiai.
"Džiugu, kad iš privačių iniciatyvų gimsta žemėlapiai, tačiau ir politikai galėtų dažniau pagalvoti, kaip tobulinti dviračių sistemą", – atkreipė dėmesį J.Beniulienė.
Praganė ES paramą
Vilniaus vadovai pernai kurpė planus mieste įrengti dviračių transporto priemonių stovėjimo aikšteles. Jose galėtų būti paliekami ne tik dviračiai, bet ir motoroleriai, motociklai ar riedžiai. Tačiau šie planai liko neįgyvendinti. O dviratininkai dažniausiai ir skundžiasi būtent dėl to, kad mieste nėra kur saugiai palikti transporto priemonės. Vien per penkis šių metų mėnesius sostinėje pavogti 335 dviračiai.
Statistika nemaloni, tačiau įrengti dviračių stovėjimo aikštelių biudžeto lėšomis nenumatoma. "Pinigų tam tikrai nėra", – pripažino mero pavaduotojas Romas Adomavičius.
Tačiau jis suskubo pabrėžti, kad nuo dviratininkų miestas nenusigręžia. Esą artimiausiu metu bus baigtas Nemenčinės plento dviračių tako remontas. Be to, Verkių gatvėje planuojama nustatyti vienpusį transporto eismą ir dalį gatvės atiduoti dviratininkams.
"Labai džiaugiuosi, kad apgynėme Gedimino prospektą, nes norėta ant jame pažymėto dviračių tako bent savaitgaliais leisti statyti automobilius", – pasakojo R.Adomavičius.
Dienraštis primena, kad Vilnius nesugebėjo pasinaudoti proga ir išplėsti dviračių takų skaičiaus – tarptautinės dviračių ir turizmo trasos "EuroVelo 11" projektas patyrė fiasko. Vadovaujant merui Juozui Imbrasui valdžia praganė trasai skirtą ES paramą – beveik 10 mln. litų.
Trys saugios vietos dviračiams statyti
Daugiausia dviračių Vilniuje pavagiama Kalvarijų gatvėje ir Konstitucijos prospekte. Mažiausiai – Naujoje Vilnioje. Norintys saugiai palikti dviračius, tai gali padaryti trijose Vilniaus vietose: prekybos centre "Europa", Minsko "Iki" ir Jeruzalėje esančioje "Iki". Šiose vietose veikia dviračių nuomos punktai, teikiantys papildomą paslaugą – saugų kampą dviračiams palikti.
Mokestis už saugią vietą valandai kainuoja litą, parai – 5 litus.
Naujausi komentarai