Naujoji švietimo reforma gali skaudžiai pakenkti šalies sportui ir populiariausiai jo šakai krepšiniui – taip tvirtina Kaune esančios Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) specialistai.

Nelygiavertė konkurencija

Planuojama, kad, įsigaliojus reformai, valstybė finansuos tik geriausiai besimokančių studentų studijas.

Kiti į aukštąsias mokyklas įstoję jaunuoliai, priklausomai nuo specialybės, už mokslą privalės mokėti visą studijų kainą – vidutiniškai 2–4 tūkst. litų per metus.

"Didelio meistriškumo krepšininkai, kaip ir dauguma kitų sporto šakų atstovų, dėl intensyvaus treniruočių bei varžybų grafiko dažniausiai mokosi pagal individualias programas. Natūralu, kad jie nebūna tarp pažangiausiųjų, – dienraščiui sakė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius, LKKA tarybos narys dr. Mindaugas Balčiūnas. – Pagal naująją reformą beveik visiems jiems tektų mokėti už mokslą, o tokia perspektyva atstumtų nemažai jaunimo rinktis trenerio profesiją. Krepšinis tikriausiai tam tikrą laiką išsilaikytų, tačiau mažiau populiarios sporto šakos būtų pasmerktos."

"Reformos nauda ta, kad aukščiau iškeliama studijų kokybės kartelė, skatinanti aukštąsias mokyklas orientuotis į tarptautinį lygį. Bet mums nerimą kelia tai, kad finansuojant studentus sportas metamas į nelygiavertę konkurenciją", – teigė žinomas lengvosios atletikos treneris, LKKA senato pirmininkas, einantis prof. pareigas dr. Aleksas Stanislovaitis.

Sportas ir teisė – kartu

Aukštojo mokslo reforma numato, kad pagrindinis 1-osios pakopos ir vientisųjų studijų finansavimo būdas remsis studijų krepšelio principu.

Vyriausybė nustato finansavimo proporcijas tarp šešių sričių – humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų. Sportas patenka į vieną krepšelį kartu su teise, bendrąja vadyba, psichologija, tarptautinių santykių studijomis ir kitais mokslais.

"Nei šis, nei tas, kad sportininkai socialinių mokslų srityje turės konkuruoti su teisininkais", – stebėjosi LKKA rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas.

"Treneris statomas į vieną gretą su advokatais ar politikais. Netgi santykiniu profesijos atsiperkamumo požiūriu – kiek žmogus uždirbs baigęs studijas, tai – nelygios svorio kategorijos. Didelė tikimybė, kad atsitiks taip, jog reforma kirs per Lietuvos trenerių rengimo šaknis, nes pagrindinė šalies sporto specialistų kalvė LKKA paprasčiausiai pradės nesurinkti studentų", – svarstė M.Balčiūnas.

"Gali būti, kad visi šios srities valstybės finansuojami studijų krepšeliai atsidurs kurioje nors vienoje aukštojoje mokykloje", – nuogąstauja A.Stanislovaitis.

Kalbų apie tai, kad neblogą materialinę bazę turinti LKKA galėtų tapti vieno Kaune esančių universitetų fakultetu, būta dar prieš gerą dešimtmetį. Tuomet LKKA sugebėjo apginti savo interesus.

Grėsmė krepšinio projektui

A.Stanislovaitis pabrėžė, kad be kvalifikuotų specialistų nebus ir aukštų sporto rezultatų.

"Mūsų akademija jau seniai pradėjo reformas. Atlikome reorganizaciją, studijų programas gerai įvertino tarptautiniai ekspertai, mūsų auklėtiniai paklausūs užsienyje – jie sėkmingai dirba su rinktinėmis, klubais, – kalbėjo LKKA senato pirmininkas. – Mojuojame vėliavomis, kad sportas, sveikatingumas – valstybės prioritetai, o mūsų iškiliausieji atletai – idealiausi ambasadoriai. Iš tiesų čempionų pažangumo aukštosiose mokyklose rodikliai atsilieka nuo geriausiųjų, tačiau sportininkai tai kompensuoja kitu būdu – jie garsina šalį pasaulyje."

Praėjusią savaitę LKKA lankėsi dėstytojai iš Australijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos. Jie dar kartą patvirtino, kad Lietuvos krepšinio mokykla – unikali, viena stipriausių pasaulyje. Svečius labai sudomino tai, kad LKKA planuoja pradėti analogų neturinčias krepšinio trenerio magistro studijas.

"Užsieniečiai nustebo išgirdę, kad šiam projektui kyla reali žlugimo grėsmė", – pasakojo M.Balčiūnas.

Kreipėsi į ministrą

LKKA specialistų nuomone, problemos nebūtų, jei viename studijų krepšelyje konkuruotų ne skirtingi mokslai, bet studijų programos.

Siūloma socialinių mokslų grupėje įsteigti savarankišką sporto srities krepšelį, nes trenerius, kūno kultūros specialistus rengia ne vien LKKA, bet ir Vilniaus pedagoginis, Šiaulių, Klaipėdos universitetai.

"Tai būtų lyg valstybės užsakymas sportui. Mūsų pozicijai pritaria ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bei Kūno kultūros ir sporto departamentas. Su šiomis organizacijomis bendrai parengtą raštą su pasiūlymais išsiuntėme Švietimo ir mokslo ministerijai", – sakė A.Skurvydas.

"Konkuruotų tos pačios srities specialistus rengiančios mokyklos. Pagal rinkos poreikį joms būtų skiriamas tam tikras valstybės finansuojamų vietų skaičius, o studentai pasirinktų sau tinkamiausią programą", – pridūrė M.Balčiūnas.

LKKA rektoriaus nuomone, yra vilčių, kad į pastabas bus atsižvelgta.

"Naujasis ministras Gintaras Steponavičius vis pabrėžia, kad specifinėms studijų programoms reikia skirti ypatingą dėmesį. Dabar – kaip tik toks atvejis", – reziumavo A.Skurvydas.