Policija pažėrė bauginamos statistikos: per tris pastaruosius mėnesius Kaune užregistruoti net 57 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo dviratininkai.
39 susižalojo patys
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas informavo, kad 18 atvejų dviratininkai susidūrė su kitomis transporto priemonėmis, o 39 atvejais dviratininkai patys nugriuvo nuo dviračio.
Kasmet, atšilus orams, eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, padaugėja. Kaune gausėjant dviračių mėgėjų, auga ir incidentų skaičius.
Faktas, kad 39 dviratininkai susižalojo patys, liudija apie tai, kad dviratininkai stokoja vairavimo įgūdžių. "Dviratininkai neįvertina savo vairavimo įgūdžių, greičio, todėl susižeidžia", – susižalojimų priežastis įvardijo D.Česnauskas.
Ko gero, šios statistikos negerina ir Kauno dviračių takų būklė. Daug kur mieste dviračių takų apskritai nėra.
Vienas žuvo
"Duomenis policija gavo iš gydymo įstaigų. Dėl patirtų sužalojimų dviratininkai kreipėsi pagalbos į medikus. Gydymo įstaiga iš karto užfiksuoja atvejį, apie kurį praneša policijai", – pasakojo D.Česnauskas.
Anot Kelių policijos valdybos viršininko, realūs skaičiai apie sužalotus dviratininkus dar didesni, nes ne visada kreipiamasi į gydymo įstaigas.
D.Česnausko duomenimis, per trijų mėnesių laikotarpį vienas dviratininkas žuvo, bet policija negali pasakyti, dėl kokių priežasčių įvyko tragedija, nes nebaigtas tyrimas.
"Gali būti, kad jam bevažiuojant sustojo širdis", – svarstė pareigūnas.
Situacijos nedramatizuoja
"Nelaimių, susijusių su dviratininkais, Kaune padaugėjo todėl, kad labai smarkiai padaugėjo pačių dviratininkų", – statistikos nedramatizuoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius.
Jis priminė, kad važiuojant dviračiu reikia laikytis tų pačių eismo taisyklių, kaip ir vairuojant kitą transporto priemonę.
"Pastebėjau, kad žmogus, užsėdęs ant dviračio, tiesiog nesilaiko elementarios eismo kultūros. Juk dauguma dviratininkų turi ir vairuotojo pažymėjimą, žino Kelių eismo taisykles, susipažinę su saugaus eismo pagrindais. Bet atsisėdus ant dviračio kažodėl elgesys pasikeičia ir žmonės viską pamiršta", – pastebėjo L.Vainius.
Dviratininkų draugijos pirmininkas įsitikinęs, kad tie, kurie dviračius mina dažnai, savo vairavimo įgūdžius suformuoja greitai, todėl į nelaimingus incidentus patenka retai.
Nuogąstaujantiesiems L.Vainius siūlo vadovautis dviratininkų mėgstamu posakiu: "Bijai nugriūti, nesėsk ant dviračio."
Pagrindinės dviratininkų avarijų priežastys
•važiavimas neblaiviems;
•neatsargus vairavimas;
•vairavimo įgūdžių stoka;
•važiavimas važiuojamąja kelio dalimi, nors įrengti dviračių takai;
•įvažiavimas į kelią iš šalia esančių teritorijų, kiemų, neįsitikinus, ar saugu, ir susidūrimas su keliu važiuojančia transporto priemone;
•važiavimas šaligatviu, sukeliant pavojų pėstiesiems;
•kelio dangos neįvertinimas (duobės, šulinio dangčiai, netikėtos kliūtys, šlapias arba apledėjęs kelias, žvyras);
•tamsiu paros metu važiavimas be atšvaitų, žibintų, šviesą atspindinčios liemenės;
•važiavimas kelkraščiu ne pagal eismo kryptį, taip sukeliant pavojų pėstiesiems;
•šviesoforų signalų nepaisymas.
Naujausi komentarai