- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žurnalo „Reitingai“ skelbiamuose aukštųjų mokyklų reitinguose Kauno technologijos universitetas beveik pavijo pirmoje vietoje esantį Vilniaus universitetą.
Tarp neuniversitetinių mokyklų, Kauno technikos kolegija priartėjo prie pirmojoje vietoje vis dar esančios Vilniaus kolegijos.
Didžiausi pasikeitimai universitetų reitinguose paveikė Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), prie kurio buvo prijungti Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai: VDU iš buvusios 3-iosios vietos nukrito į 5-ąją.
Trečias geriausiųjų penketuke rikiuojasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ketvirtas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Sudarant reitingą, buvo vertinami studentai ir studijos, mokslo meno, sporto veikla bei personalo pasiekimai, alumnų kuriame pridėtinė vertė darbdavių vertinimai, tarptautinis konkuravimas, akademinis personalas, studentų skaičius ir jų požiūris į savo universitetą.
Nevalstybiniuose universitetuose reitingų lyderiu pagal visus kriterijus išlieka ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, antrasis – Europos humanitarinis universitetas.
Tarp kolegijų, Kauno technikos kolegija priartėjo prie ilgus metus lyderiavusios Vilniaus kolegijos. Trečiojoje vietoje – Kauno kolegija, ketvirtojoje – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, penktojoje – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.
„Reitingų“ skelbiamų geriausių gimnazijų, kurios nevykdo moksleivių atrankos, sąraše pirmąją vietą išlaikė Klaipėdos licėjus, antroji – Kauno „Saulės“ gimnazija. Toliau rikiuojasi Vilniaus Gabijos gimnazija, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija, Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje. Šioje kategorijoje iš viso buvo vertinta 359 gimnazijos.
Tarp vykdančių atranką pirmąją vietą išsaugojo Vilniaus licėjus, iš trečiosios į antrąją pakilo KTU gimnazija, trečioji – Vilniaus jėzuitų gimnazija.
Be tradiciškai skelbiamų mokyklų reitingo, pirmąkart pateiktas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei pavaldžių institucijų sudarytas 30-ies stiprių ir 150-ies silpnų mokyklų sąrašas. Šios mokyklos vertintos ne tik pagal akademinius moksleivių pasiekimus, bet ir pagal moksleivių savijautą, patyčių lygį. Tarp stipriųjų dominuoja didmiesčių mokyklos, taip pat yra Ignalinos, Mažeikių, Ukmergės, Jonavos ir kitų rajonų mokyklos.
Dalies mokyklų vidurkiai nesiekia 3 balų
„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipė dėmesį į prastus šalies moksleivių matematikos pasiekimus. Anot jo, dalyje mokyklų moksleivių metinių pasiekimų vidurkiai nesiekia nė 3 balų.
„Matematikos dešimtokų lygmuo šiandien yra toks: 4,7 balo iš 10 yra visų šalies dešimtokų matematikos įvertinimas, įskaitant geriausias gimnazijas, licėjus – viską. Jei leistumėmės į žemesnės lygos mokyklas, tai ten ketvertas yra „karaliaus pažymys“, – sakė G. Sarafinas.
Trys mokiniai matematikos joje išmokomi 1-tui, 19 – dvejetui, 7 – trejetui ir du – ketvertui. Jokio kito pažymio nei 4 dešimtbalėje sistemoje nėra. Ir tai ne vienetai, o dešimtys vaikų.
Kaip pavyzdį jis pateikė Joniškio „Saulės“ pagrindinę mokyklą.
„Trys mokiniai matematikos joje išmokomi 1-tui, 19 – dvejetui, 7 – trejetui ir du – ketvertui. Jokio kito pažymio nei 4 dešimtbalėje sistemoje nėra. Ir tai ne vienetai, o dešimtys vaikų“, - kalbėjo G. Sarafinas.
Anot jo, panaši situacija yra ir Mažeikių „Sodų“, Gargždų „Kranto“, Alytaus „Dzūkijos“, Kaišiadorių „Paparčio“ pagrindinėse mokyklose, Telšių „Džiugo“, Utenos „Saulės“ gimnazijoje. Pastarojoje, pavyzdžiui, visų 60-ies dešimtokų matematikos vidurkis siekia 3 balus iš dešimties.
Reitingų sudarytojai pabrėžia, kad šalies progimnazijose 43 proc. aštuntokų matematikos pasiekimai vertinami nepatenkinamai arba tik patenkinamai. Itin prastai rašymo pasiekimai vertinami 51 proc. progimnazijų moksleivių, skaitymo – 44 procentai.
Pažymima, jog bent dešimt savivaldybių neparengia vaikų olimpiadoms ir tai, reitingų sudarytojų nuomone, rodo, jog šių savivaldybių mokyklose nebėra stiprių mokytojų, ypač matematikos, chemijos, fizikos.
„Mokytojams taip pat dingsta entuziazmas, jie niekaip nėra skatinami: Lietuvoje tik 27 proc, mokytojų gauna didesnes nei 800 eurų algas į rankas“, – aiškino G. Sarafinas.
Išlaidos mokymui skiriasi 5 kartus
Reitingų sudarytojai šiemet įvertino ir savivaldybių išlaidas vieno moksleivio mokymui per metus – jos svyruoja nuo 1,3 tūkst. iki 7,2 tūkst. eurų. Buvo įvertintos visos mokyklos išlaidos – nuo patalpų išlaikymo iki mokytojų atlyginimų.
G. Sarafinas, kad tai demonstruoja kai kurių savivaldybių vadovų neūkiškumą bei žūtbūtinį siekį išsaugoti kai kurias mokyklas, nors jose mokosi vos keli vaikai ir jų pasiekimai yra labai prasti. Tuo metu pastebima, kad geresnius rezultatus demonstruojančių mokyklų moksleivio išlaikymui skiriama 1,3-1,6 tūkst. eurų.
„Lietuva yra akivaizdi stebuklų šalis: kuo mokykloje mažiau mokinių, kuo blogesni rezultatai, tuo didesnius pinigus ta mokykla gauna vienam vaikui“, – sakė jis.
Lietuva yra akivaizdi stebuklų šalis: kuo mokykloje mažiau mokinių, kuo blogesni rezultatai, tuo didesnius pinigus ta mokykla gauna vienam vaikui.
Pasak žurnalo redaktoriaus, yra mokyklų, kuriose mokosi vos trys vaikai, o visai mokyklai išlaikyti per metus skiriama 20 tūkstančių eurų. Didžiausios išlaidos yra Vilniaus, Šiaulių, Alytaus rajono savivaldybių mažose mokyklose. Pavyzdžiui, 36 vaikus turinti Vilniaus rajono Sužionių pagrindinė mokykla skiria 7 263 eurus, Vilniaus rajono Medininkų Šv. Kazimiero gimnazija – 5283 eurus.
„Savivaldybė, administracija, meras ir švietimo skyrius jei jau skiria tokius pinigus bent jau turi skirti dėmesio rezultatams, vaikus turi mokyti ne dvejetui. Antra, vaikus vežioti su taksi į kai kurias mokyklas būtų tris kartus pigiau, su geltonuoju autobusiuku – septynis kartus pigiau“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Jis pabrėžė, kad savivaldybės nesiryžta uždaryti regioninių mokyklų, nors nuvežti moksleivius iki pažangiausios rajone įstaigos geltonuoju autobusiuku kainuotų septynis kartus pigiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...