Neformaliojo ugdymo reforma smogė Vilniuje veikiančiam Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui (LMNŠC) – sujungus keturias įstaigas, didžioji dalis iš vaikų surinktų mokesčių už būrelius skiriama algoms ir išeitinėms kompensacijoms, o inventoriui pinigų nelieka.

Kaltina neskaidrumu

Prieš šiuos mokslo metus keturi Vilniuje veikiantys mokinių neformaliojo ugdymo centrai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) įsakymu buvo sujungti į vieną. LMNŠC liko veikti iki tol Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre glaudęsis kartingo būrelis. Jam vadovauja treneris Zdislavas Paškevičius.

Jis stebėjosi, kad praeitų metų rudenį buvo padidinta vaikų mokamos mėnesinės įmokos dalis, kuri skiriama darbuotojų atlyginimams. Pasak Z.Paškevičiaus, pagal 2009 m. LMNŠC direktoriaus įsakymą ši dalis siekė 50 proc., o nuo 2011 m. gruodžio – jau 70 proc.

Inventorius mena sovietmetį

"Mums nuolat katastrofiškai trūksta tepalų, degalų ir kita. Per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo nupirktas nė vienas naujas gokartas. Naujo padangų komplekto taip pat negalime sau leisti", – pasakojo treneris.

Mėnesinis mokestis vienam vaikui yra 160 litų. Tačiau treneris pasakojo, kad vykstant į varžybas tenka tėvų prašyti papildomų lėšų – dyzelinui pirkti, starto mokesčiams ir kitoms išlaidoms.

Treneris taip pat stebėjosi, kad nors ministerija centrui skyrė lėšų dešimčiai mokytojo etatų, vis tiek pinigai renkami į bendrą katilą. "Tiesa, prasidėjus naujiems mokslo metams buvo pasakyta, kad vėl grįžtama prie 50 proc. dalies, bet tai patvirtinančio dokumento nemačiau", – sakė Z.Paškevičius.

Reorganizacijos palikimas

LMNŠC direktorius Algirdas Sakevičius patvirtino, jog grįžtama prie to, kad 50 proc. surinktų mokesčių iš vaikų bus paskirstoma darbuotojų algoms. Jis aiškino, kad iš ministerijos skirtų pinigų etatams formuojamas atlyginimų fondas.

"Šeši etatai skiriami būrelių vadovams, keturiems – po reorganizacijos atleistų žmonių išeitinėms kompensacijoms", – pasakojo jis.

Anot direktoriaus, dėl reorganizacijos teko padidinti ir būrelių mokesčių dalį, kuri tenka būrelių vadovų algoms.

A.Sakevičius teigė, kad pinigų būrelių veiklai užtenka. "Ne viską galime nupirkti, bet mes užsiimame vaikų užimtumu, o ne aukšto meistriškumo sportininkų ugdymu", – sakė jis.

Direktoriaus teigimu, įvykdžius reformą teko ieškoti įvairių galimybių, kad pavyktų išlaikyti darbuotojus.

Į vieną centrą sujungus Vilniuje veikusius neformaliojo ugdymo centrus buvo atsisakyta maždaug trečdalio etatų. Prieš tai keturiuose centruose dirbo apie 200 žmonių.