"Mano kaimynai visada klausosi geros muzikos. Nesvarbu, jie patys nori to ar ne", – juokauja kai kurie jauni žmonės. Tačiau kaimynų keliamas triukšmas ir kiti nepatogumai – dažna ir gana opi problema daugelio daugiabučių gyventojams.
Matuoti triukšmo nebūtina
"Didžiuosiuose miestuose iškvietimų dėl triukšmo labai daug. Pavyzdžiui, Vilniuje tokie iškvietimai sudaro daugiau kaip 20 proc. Per metus už triukšmą nubaudžiama daugiau nei 8 tūkst. žmonių", – teigė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Jo tvirtinimu, kai kurie žmonės sumoka baudas ir paprasčiausiai toliau triukšmauja.
Gyventojai turi teisę kreiptis į policijos pareigūnus dėl bet kokio kaimynų keliamo triukšmo ar diskomforto. Kartais pasitaiko ir kurioziškų atvejų. "Situacijų yra įvairių. Žmonės skundžiasi dėl įvairiausių dalykų, dėl būtų ir nebūtų", – sakė R.Matonis.
Triukšmadariai, manantys, kad gali būti nubausti tik tada, kai atvykę policijos pareigūnai išmatuoja keliamo triukšmo lygį, klysta.
"Ne kiekvienas keliamas triukšmas matuojamas. Matuojamas tik tęstinis triukšmas. Vertinant statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą, matuoti neprivaloma, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais: liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir panašiai", – aiškino R.Matonis. Jei yra kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą.
Ne visada nubaus
Tiesa, pareigūnai informuoja, kad ne visais atvejais triukšmadarys gali būti nubaustas. Jei triukšmauja vaikai: garsiai trepsi, bėgioja, krykštauja, nubausti nei jų, nei jų tėvelių, matyt, nepavyks. Taip yra todėl, kad vaikai dar nesupranta keliantys nepatogumų kitiems. "Vaiko juk nesuriši", – sakė policijos atstovas.
Tačiau tėvai turėtų atsiminti, kad jei vaikai kelia triukšmą šokinėdami nuo baldų ant žemės ar panašiai, mažieji turėtų būti sudrausminti, nes kitu atveju gali kilti keblumų. Lygiai taip pat ir dėl garsiai veikiančių elektros prietaisų. Gali atrodyti, kad garsiai dirbanti skalbimo mašina nepriklauso nuo šeimininko. Bet jei kaimynai yra informavę apie keliamą diskomfortą, jis turėtų skalbiniais pasirūpinti dieną, o ne vakare.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas nurodo, kad vakaro metas yra nuo 18 val. iki 22 val., nakties metas nuo 22 val. iki 6 val. Vakaro metu negalima triukšmauti, o nakties metu turi būti visiškai tylu.
Šašlykus kepti galima
Tarp kaimynų kyla nesutarimų ne tik dėl keliamo triukšmo. Kai kurie įsigudrina daugiabučio kieme kepti šašlykus. Tačiau vien dėl to kviesti policijos nederėtų. "Policijos pareigūnus kviesti reikėtų tik tuomet, kai kyla grėsmė asmeniui, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Vadovaujantis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 25 punkto reikalavimu šašlykines, kepsnines, buitines krosneles, rūkyklas, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių", – perspėja R.Matonis.
Kad ir kokių keblumų kiltų tarp kaimynų, policijos pareigūnai pataria pirmiausia bandyti spręsti problemą taikiai – paprasčiausiai pasikalbėti. Kartais kaimynai net nežino, kad jų klausoma muzika, žaidžiantys vaikai ar skalbimo mašina trukdo kitiems gyventojams. Na, o planuojant daryti remontą, švęsti gimtadienį ar kitą šventę geriausia iš anksto informuoti kaimynus. Beje, R.Matonis atkreipia dėmesį, kad vykdyti remonto darbus galima ir šeštadienį ar sekmadienį.
"Be triukšmo buto nesusiremontuosi, tačiau tai turi būti daroma protingai ir gerbiant kitų kaimynų teisę į poilsį bei nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų", – priminė jis.
Naujausi komentarai