Sūnų į pirmąją klasę užrašyti nusprendusi jauna vilniečių šeima nustėro – norinčių mokytis Lazdynuose esančioje vienintelėje progimnazijoje du kartus daugiau, nei mokykla gali priimti.
Į mokyklą – eilės
Lazdynų mikrorajone gyvenantys vilniečiai nuo rugsėjo savo sūnų norėtų leisti į greta esančią „Ąžuolyno“ progimnaziją, tačiau galimybė patekti į šią mokyklą – lyg laimėti loterijoje.
Prieš kelias dienas visus reikiamus dokumentus ir prašymą vaikui mokytis šioje progimnazijoje pateikę vilniečiai išgirdo, kad klasės jau suformuotos, nors iki rugsėjo – beveik pusė metų.
„Nunešėme dokumentus, žinojome, kad mokyklai pagal tvarką priklausančioje teritorijoje gyvenantys vaikai turi pirmumo teisę joje mokytis, tačiau dabar tuo labai abejojame. Mums pasakė, kad klasės jau suformuotos, o dokumentų nė nepaėmė“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ pasakojo Lazdynų gyventoja.
Mokyklos interneto tinklalapyje pateiktame moksleivių priėmimo apraše nurodyta, kad klasės formuojamos ne anksčiau kaip likus savaitei iki mokslo metų pradžios, tačiau jau dabar nusidriekė eilės.
„Gyvename visai greta mokyklos, vesti sūnų į progimnaziją būtų patogu ir dėl artumo, ir dėl to, kad po kelerių metų nereikės dairytis naujos mokyklos. Mūsų kvartale tikrai nėra tiek pirmokų, kad visi nesutilptų į šią mokyklą, todėl dabar bijome, kad mūsų vietą gali užimti ir visai kituose rajonuose gyvenantys vaikai, o mūsiškį teks kiekvieną dieną kur nors vežioti“, – nerimauja vilnietė.
Priims tik pusę
„Ąžuolyno“ progimnazijos direktorius Audrius Tavoras dienraščiui tvirtino, kad net ir tokioje situacijoje tėvų atneštus dokumentus mokyklos sekretoriatas turėjo priimti.
„Klasės dar tikrai nėra suformuotos, bet tiesa, jog prašymų mokytis yra kur kas daugiau, nei mokykla gali patenkinti. Tačiau mes visuomet ir tokiu atveju priimame dokumentus, nes tik prieš rugsėjį vykdome atranką, žiūrime, kur vaikas gyvena, kokius kitus pirmumo kriterijus atitinka. Tėvams reiktų dokumentus atnešti“, – tikino direktorius.
Anot jo, jei vaikas gyvena greta mokyklos, tai tikimybė, kad jis joje galės mokytis, – itin didelė.
„Dabar situacija tokia, kad tikrai negalėsime priimti visų vaikų, gal iš viso tik pusę. Bet tie vaikai, kurie gyvena mūsų rajone, manau, tikrai pateks. Be to, juk šalia yra ir pradinė mokykla, tad problemų tėvams tėvams neturėtų kilti“, – kalbėjo A.Tavoras.
Artumas svarbus ne visada
„Ąžuolyno“ progimnazijos direktorius neslėpė pastebėjęs, kad prašymus priimti jų vaikus į šią mokyklą jau neša ne tik Lazdynų, bet ir gerokai toliau esančių mikrorajonų gyventojai.
„Sunku pasakyti, kodėl vienose mokyklose moksleivių labai trūksta, mokytojams stinga darbo, o kitur yra tiek daug norinčių. Priežasčių gal ir nemažai, tačiau viena pagrindinių – bendra nuomonė apie mokyklą. Tėvai vieni per kitus susidaro nuomonę apie visas mokyklas, paskui renkasi tas, kurios jiems labiausiai patinka“, – sakė A.Tavoras.
Vesti vaiką į mokyklą, kuri yra kitame mikrorajone, niekas nedraudžia, tačiau šansai tokiam moksleiviui būti priimtam – nedideli.
„Visų tėvų prašymus priimame. Dažniausiai tėvai nori vaikus vesti į mokyklą, esančią prie namų, bet kitiems gal patogiau vaiką pasiimti iš mokyklos, esančios pakeliui į darbą aš iš darbo. Visi turi teisę pasirinkti“, – pridūrė direktorius.
Pagausėjimas – po dvejų metų
Tačiau tokia mokyklų apgultis net ir sostinėje nėra itin dažnas dalykas. Štai visai kitoje Vilniaus pusėje esančios Baltupių progimnazijos direktorius Viktoras Blinovas sakė, kad mokinių pagausėjimo galima tikėtis tik po dvejų metų.
„Demografiniai rodikliai rodo, kad po dvejų metų pirmokų turėtų padaugėti, nes prieš penkerius metus vaikų Vilniuje gimė gerokai daugiau. Tad ir tikimės, kad tik tuomet jų daugiau ateis“, – sakė mokyklos vadovas.
Pasak jo, progimnazijoje visada buvo sudaromos keturios pirmokų klasės ir joms moksleivių netrūkdavo.
„Tradiciškai moksleivių ateina maždaug keturioms klasėms. Jau keleri metai taip yra, tiek tikimės ir šiais metais. Ten, kur klasių sudaroma mažiau, pagausėjimas ir keliais moksleiviais atrodo labai didelis. Kai kurios mokyklos mažiau priima į pirmąją klasę, tačiau į penktą pas juos ateina kur kas daugiau moksleivių, tad taip ir išgyvena“, – kalbėjo V.Blinovas.
Išeitį randa
Situaciją sostinės mokyklose prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas. Jam vadovaujantis Gintaras Alfonsas Petronis dienraščiui teigė, kad iki šiol visos sostinės moksleiviai patekdavo į tas mokyklas, kurios jiems yra priskirtos pagal gyvenamąją vietą.
„Iki šiol visi pirmokėliai patekdavo į jiems pagal deklaruotą gyvenamąją teritoriją priskirtas mokyklas. Tiesa, teoriškai gali atsitikti taip, kad vaikas nebus priimtas į mokyklą, jei arčiausiai namų esančioje mokykloje nėra komplektuojamos pirmosios klasės“, – dienraščiui komentavo G.A.Petronis.
Departamento vadovas taip pat pridūrė, kad kai kurie sostinės gyventojai gyvena vienoje vietoje, o oficialiai deklaruoja visai kitą. Tokiu atveju ieškant atžalai mokyklos gali iškilti rūpesčių.
„Tokiu atveju į mokyklą pirmokas bus priimtas, jei joje bus laisvų vietų. Tačiau visi miesto pirmokai bus priimti į sostinės mokyklas, vietų visiems atsiras“, – teigė savivaldybės valdininkas.
Pagal ką priimami vaikai?
Į mokyklas vaikai dažniausiai priimami remiantis geografiniu artumu. Mokykloms yra priskirtos teritorijos, kuriose gyvenantys moksleiviai mokytis turi pirmumo teisę.
Jei visi mokyklai priskirtoje teritorijoje gyvenantys vaikai jau būna priimti, tačiau dar lieka laisvų vietų, mokykla pati nusistato pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos vaikai priimami.
Pavyzdžiui, pirmumo teisę tokiu atveju gali turėti su globėjais gyvenantys vaikai, našlaičiai, neįgalių tėvų vaikai, taip pat vaikai, kuriems reikalingos specialiosios mokymosi programos.
Kai kurios mokyklos nustato, kad pirmiau priimami tie vaikai, kurių broliai ar seserys mokykloje jau mokosi ar mokėsi anksčiau. Jei tėvai dirba netoli mokyklos arba čia gyvena kokie nors šeimos nariai, galintys prižiūrėti moksleivį, į situaciją taip pat atsižvelgiama.
Kai kurios šalies mokyklos vis dar laikosi nuostatos į mokslus priimti geriausiai besimokančius vaikus.
Naujausi komentarai