Po fotografo Viktoro Kapočiaus žiauraus nužudymo naktiniame Užupyje –spengianti tyla.

Užupio bendruomenė garsiai prabilo apie nesaugumo ir baimės jausmą, kuris pastaruoju metu apniko vieną charizmatiškiausių sostinės mikrorajonų. Bendruomenė įvairių institucijų prašo atkreipti dėmesį į kritinę saugumo būklę rajone.
„Šiandien Užupis garsėja kaip vieta Vilniuje, kur primušamas vidaus reikalų ministras, apvagiamas Vilniaus meras, apiplėšinėjami į mokyklą einantys vaikai, kur vakarais gatvėse žiauriai mušami ir apiplėšiami Užupio gyventojai, kur vagiama viskas – nesvarbu, ar iš automobilių, ar iš sandėliukų, ar tiesiog iš butų, namų, kur savavališkos statybos nepastebimos, kur tarnybų abejingumas dėl piliečių kreipimosi ir vykstančių pažeidimų yra nepaaiškinamas“, – rašoma kreipimesi.

Prieš pusantros savaitės į fotografo Viktoro Kapočiaus duris pasibeldę keturi plėšikai mirtinai sumušė Vilniaus metraštininką ir pavogė įvairių daiktų bei buitinės technikos už maždaug 10 tūkst. litų. Greičiau nei per 25 valandas teisėsaugininkai sučiupo šešis įtariamuosius. Tris jų teismas leido suimti. 2002 m. vasarį Užupio gatvėje buvo nužudyta Agnė Jocytė. 2004-ųjų gruodį savo bute Užupio gatvėje nuo sumušimų mirė kanadietis Edvardas Hortonas.

Kojos dreba ne visiems

Norėdamas savo kailiu patirti, kas gi iš tikrųjų vyksta Užupyje, „patruliuoti“ į rajono gatves išriedėjo ir „Vilniaus dienos“ žurnalistų „ekipažas“. Iš pirmo žvilgsnio sostinės menininkų užuovėja tapęs rajonas po vidurnakčio virsta tuščiu ir tyliu ramybės mėgėjų rojumi. Tik tarpuvartėse kniaukia alkani katinai, o gatves nestodami retkarčiais perskrodžia taksi automobiliai. Štai pro duris išsiveržia pusamžė moteriškė – apsigobusi chalatu, įsispyrusi į šlepetes, nors lauke – jau gerokai žemiau nulio. Nusprendžiame pasidomėti, gal girtuoklis vyras ją išginė tokį vėlų vakarą iš namų. Deja, moteris kimiu balsu teištaria, kad jos neima miegas ir ji tiesiog nusprendė išėjusi į lauką pakvėpuoti grynu oru. Paklausta, ar jaučiasi saugiai vaikštinėdama naktiniu Užupiu, ji nesidrovėdama prisipažįsta: „Be galo bijau, tačiau pasiduodu norui ir einu – stengiuosi negalvoti apie blogiausia. Taip ir gyvename, lyg jausdami įremtą Damoklo kardą žemiau pakaušio.“
Tačiau ne visi Užupyje jaučiasi lyg laukiniuose vakaruose. Save Užupio menininku vadinantis Egidijus antrą valandą nakties su žmona drąsiai vedžioja mažą kalaitę. „O ko man jaustis nesaugiai? Jūs sakote esą žurnalistai, tačiau man atrodote kaip policininkai, o gal iš tikrųjų – jūs plėšikai? Kuo Užupis turėtų skirtis nuo Fabijoniškių ar Naujininkų? Gal naktine Polocko gatve link manęs traukia kolegos, o gal banditai, negaliu žinoti, nusikaltimų pilna visoje sostinėje“, – ramiai kalbėjo senas užupietis.

Pareigūnai ragina pasisaugoti

Nors užupiečiai dažnai skundžiasi, kad naktimis jų rajone nepamatysi policijos, tačiau „Vilniaus dienos“ žurnalistai per tris nakties valandas, praleistas šiame rajone, ne vieną kartą prasilenkė su žaliomis juostomis išmargintu policijos patrulių automobiliu.
Susidarė įspūdis, jog nereikia labai išsiskirti, kad prie pakampėmis šmirinėjančio ar svirduliuojančio praeivio stabtelėtų policijos ekipažas. Įtarimą pareigūnams sukėlė ir automobilyje sėdintys bei naktinį Užupį stebintys dienraščio žurnalistai. „Pagal patruliuojančių ekipažų nuostatas privalome patikrinti visus įtarimą keliančius asmenis ar automobilius. Kaip matote – mes jus tikriname, vadinasi, dirbame ir nesėdime sudėję rankų. Būkite atsargūs šiame rajone“, – įspėjo pareigūnas.
Užupio bendruomenė reikalauja įsteigti mikrorajone atskirą policijos nuovadą, skirti policininką tik Užupio rajonui, paskirti nuolat patruliuojantį policijos ekipažą, savivaldybės bausti apleistų namų, kurie tapo landynėmis, savininkus, apriboti ir kontroliuoti alkoholio pardavimo laiką Užupio rajono parduotuvėse, įsteigti atskirą Užupio seniūniją.