Šiemet pradėto vykdyti projekto "T-klasė" tyrimas parodė, kad tėvai bruka savo nuomonę vaikams, kur šie turėtų stoti. Tačiau patys beveik nedalyvaudami mokyklos veikloje nė nežino, kad jų siūlomos profesijos neturi nieko bendra su Lietuvos poreikiais.

Siekia įtraukti tėvus

Šiais metais, bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija bei ES, buvo pradėtas vykdyti projektas "T-klasė". Pagrindinis jo tikslas – įtraukti tėvus į mokyklos gyvenimą.

"Siekis buvo, kad tėvai ne tik išleistų vaikus į mokyklą ir daugiau nesirūpintų, ką jie ten veikia, kaip yra auklėjami, mokomi, bet ir patys įsijungtų į aktyvų mokyklos gyvenimą", – sakė projekto viešųjų ryšių koordinatorė Auksė Kontrimienė.

Projektas vykdomas 17 mokyklų visoje Lietuvoje. Anketos buvo surinktos iš 500 mokinių. Tikslas, pašnekovės teigimu, buvo sužinoti vaikų nuomonę apie profesijas: ką jie žino, kaip mano, kurios bus pelningiausios, ir pan. Atsakydami į klausimą apie profesijas moksleiviai nurodė, kad pirmiausia ji turi patikti, antra – turi būti pelninga. O pelningiausia jiems atrodo verslininko profesija. Toliau – advokato, bankininko, mediko ir politiko.

"Jie išsirinko profesijas, kurios neatrodo perspektyvios, žiūrint į Darbo biržos statistikos lentelę, kur ieškantys darbo pagal profesiją išsirikiuoja lygiai taip pat: vadybininkai, baigę politinius mokslus, teisininkai. Remdamiesi savo atlikto tyrimo rezultatais galime sakyti, kad mokykloje vyrauja klaidinga nuomonė apie būsimų profesijų reikalingumą Lietuvai", – teigė projekto viešųjų ryšių koordinatorė.

Turi dominti pati veikla

Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo profesoriaus Boguslavo Gruževskio įsitikinimu, vaikų nuomonė dėl minėtų profesijų yra neteisinga ir net klaidinga. Pasak jo, ne profesija turėtų dominti jauną žmogų, o konkreti veikla, kur jis jaustųsi geriausiai. Tyrimo apklausos rezultatai, pasak profesoriaus, parodė Lietuvoje paplitusius mitus.

"Tiesa, kad advokatai uždirba daug, yra sėkmingų verslininkų, bet nereikia pamiršti, kad yra ir daug bankrutavusių verslininkų, o ne kiekvienas teisininkas gali tapti advokatu. O politikoje matome pačių įvairiausių profesijų žmonių, ir profesija toli gražu neužtikrina sėkmingos karjeros, nes yra daug politikų, kurie tikrai neverti žmonių pagarbos", – kalbėjo B.Gruževskis.

Profesoriaus teigimu, dažnai sėkmingais verslininkais ar politikais tampa matematiką, fiziką baigę žmonės. Taigi jo patarimas – renkantis profesiją pirmiausia pasvarstyti, ką apskritai norisi gyvenime daryti, kuo užsiimti, investuoti į kompetenciją, kad užaugęs vaikas suvoktų, jog jam reikia žinių ir būti geru savo srities specialistu.

"Jis paneigia mitą, kad šitos vaikų pasirinktos profesijos būtinai reikalauja atitinkamo išsilavinimo, o tas išsilavinimas užtikrina atitinkamas pajamas. Pasak B.Gruževskio, negalima absoliutinti profesijos. Reikėtų absoliutinti savo norą sąžiningai vykdyti pareigas. Tik suvokus, ką norisi daryti gyvenime, tą norą galima apvilkti profesijos drabužiais", – apibendrindama sakė A.Kontrimienė.

Bendri užsiėmimai

Siekdami įtraukti tėvus į aktyvią mokyklos veiklą organizatoriai projekte dalyvaujančiose mokyklose inicijuoja tokias veiklas: tėvams siūloma vesti pamokas vaikams, kartu dalyvauti būreliuose, kviestis vaikus į savo darbovietes ir supažindinti su savo profesijomis. Projekto viešųjų ryšių koordinatorės pasakojimu, tokių veiklų jau buvo surengta. Vienoje Vilniaus mokyklų dvi pradinukų mamos suorganizavo klasėje vilnos vėlimo pamokėlę. Vaikai buvo mokomi daryti įvairius gaminius veliant vilną. Švenčionių mokykloje vieno moksleivio tėtis surengė vaikams fizikos pamoką savo darbovietėje – elektros tinklų įmonėje.

"Siekiame uždegti tėvus, kad jie labiau norėtų dalyvauti mokyklos gyvenime, toliau kurtų bendruomenes su vaikais, mokytojais, organizuotų tas veiklas. Kad mokyklose virtų gyvenimas. Kiekvienoje mokykloje darėme pristatymą, rodėme Vokietijoje kurtą filmą, kaip galima įdomiai mokykloje gyventi. Vykdavo diskusijos su tėvais. Ir po kiekvienos jų bent vienas ar net keletas tėvų iškart pasiūlydavo ką nors konkrečiai padaryti", – sėkminga projekto pradžia džiaugėsi A.Kontrimienė.

Per vasarą, kai moksleiviai atostogauja, šios veiklos mokyklose sustojo, tačiau rugsėjį, kaip sakė pašnekovė, viskas vėl įgaus pagreitį.

Džiugina mokytojus

Projekto viešųjų ryšių koordinatorės teigimu, mokytojai džiaugiasi prasidėjusiomis veiklomis. Jie pripažįsta, kad įtraukti tėvus į mokyklos bendruomenės gyvenimą labai sunku. "Ypač didžiuosiuose miestuose tėvai labai užsiėmę, į susirinkimus užsuka nebent jaunesnių mokinių tėvai. Vyresniųjų tėvai iškviečiami tik jei kokia nors problema ar ateina pasiklausyti pagiriamųjų žodžių, kaip gerai vaikai mokosi. O didžioji dalis, galima sakyti, vengia mokyklos", – sakė viena projekto organizatorių.

Tėvų nuomonių, kaip ir pačių moksleivių, buvo įvairių. Vienus ta mintis sužavėdavo iškart ir jie noriai pasisiūlydavo prisidėti, kiti buvo labiau skeptiški, neva ką mes pakeisime, kam to reikia. "Pati buvau diskusijų su tėvais vadovė, tad sakydavau – jei salėje užsidegė bent trys keturios poros akių, mums šioje mokykloje tą lauželį uždegti pavyko, tik reikia dar truputį paskatinti, pamesti vieną kitą idėją ir gyvenimas užsikurs", – kalbėjo A.Kontrimienė.

Jos nuomone, galbūt tikslinga šias projekto veiklas labiau taikyti jaunesniems moksleiviams, kad šie, dar būdami maži, susipažinę su tėvų profesijomis, galėtų lengviau ateityje spręsti, kas jiems patinka, kuo norėtų tapti užaugę.

Viskas – dėl krepšelio

Kalbėdama apie profesinį orientavimą Lietuvos mokyklose pašnekovė neslėpė, kad yra daug keistinų dalykų.

"Mokytojų teigimu, vadinamasis profiliavimas vyksta, nes daug kolegijų, universitetų rengia karjeros dienas, verbuoja abiturientus. Bet tai daroma dėl krepšelio. Ir tai yra toks reklaminis-komercinis dalykas, nėra tas teisingas profiliavimas: vaikai, įvertinkite savo žinias, galimybes, ką norite daryti ir pan. Jie patraukliai piešia savo programas, o jaunam žmogui galima įpiršti bet ką", – sakė A.Kontrimienė. Jos teigimu, suprantama, kad visi kovoja už vietą po saule, tačiau profesinis orientavimas turėtų būti atskirtas.

"Šiuo atveju man trūksta valstybinio požiūrio. Turėtų būti formuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, politika. Profesinis orientavimas turėtų būti nukreiptas ir į mokyklas, kad mokinius nuo mažens būtų galima pradėti orientuoti, ko jie nori", – teigė projekto viešųjų ryšių koordinatorė.

Pasak jos, projekto tikslas buvo integruoti tėvus, parodyti jiems, kokia yra situacija ir kokias klaidas jie daro bendradarbiaudami su mokykla, o ne keisti profesinį orientavimą. Tačiau matydami projekto išvadas jo organizatoriai neatmeta galimybės rengti siūlymus šiais klausimais.

Tyrimo išvados*

Pelningiausia profesija:

verslininkas,

advokatas,

bankininkas,

medikas,

politikas.

Kokias profesijas rekomenduoja tėvai?

30 proc. vaikų tėvai nepatarinėja;

26 proc. – medicinos mokslus;

16 proc. – įvairias profesijas (kunigo, žurnalisto, ugniagesio, kosmetologo, kirpėjo ir t. t.);

10 proc. – teisininko;

5 proc. – kurti verslą.

Kokias rinktųsi, jei negalvotų apie uždarbį:

gydytojo, sportininko, pedagogo, maisto technologo, aktoriaus, choreografo / šokėjo, policininko, fotografo, psichologo, vairuotojo, kirpėjo, dailininko, žurnalisto, programuotojo.

*Tyrime dalyvavo 17 mokyklų Lietuvoje 5–12 klasių moksleiviai. Anketos buvo surinktos iš 500 mokinių.