Kauno apskrities viršininko administracija buvusiems savininkams nežada grąžinti apie 500 hektarų teritorijos, o kaip kompensaciją siūlo mažesnius sklypus.

Įklimpo teisiniuose ginčuose

Daugiau kaip dešimt metų 180 žmonių bando atgauti prie Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos esančią žemę, kuri naudojama mokymo reikalams. Savininkai pretenduoja į maždaug 500 hektarų teritoriją. Dėl jos vyksta teisminiai ginčai, skundą šiemet turėtų nagrinėti ir Konstitucinis Teismas.

„Pasiūlėme būdą, kaip galėtume sąžiningai atsiskaityti su visais pretendentais į žemę“, - teigė Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras.

Siūlo mažesnius sklypus

Anot V.Vizbaro, apskritis neturi galimybės pasiūlyti žemės ūkio paskirties žemės. Apskritis siūlo parengti dviejų sklypų – 21 ir 10 hektarų – detaliuosius planus ir vėliau išdalyti sklypus gyvenamųjų namų ar komercinei statybai. „Žemės ūkio paskirties 1 hektaras valstybės yra įkainotas 3000 litų, o 1 aras gyvenamosios paskirties žemės – 250 litų. Už hektarą žemės ūkio paskirties žemės galėtume pasiūlyti apie 12 arų sklypą, kuriame galima būtų statyti namą“, - susirinkusiems savininkams žadėjo V.Vizbaras.

Parinkti sklypai yra šalia Ringaudų ir Noreikiškių. V.Vizbaras užsiminė, kad šis planas būtų įgyvendintas, jei jam pritartų bent 60 procentų į žemę pretenduojančių savininkų.

„Taip pat būtinas universiteto senato sutikimas. Kol kas mūsų planams pritarė Vyriausybė“, - teigė V.Vizbaras.

Jo teigimu, detalieji planai būtų parengti per pusantrų metų. „Jūsų nuomonę reikia sužinoti kuo anksčiau. Jūs galite nesutikti su pasiūlymu ir toliau dėl žemės kovoti per teismus“, - kreipėsi į žemės savininkus Kauno apskrities viršininko pavaduotojas.

Rajono tarybos narys Arūnas Karlonas užsiminė, kad baigiamame rengti bendrajame plane siūlomos teritorijos patenka į gyvenamosios paskirties zoną. „Tai reiškia, kad savivaldybė įsipareigoja per 10 metų į jas įvesti komunikacijas“, - žadėjo jis.

Pasak V.Vizbaro, nekilnojamojo turto verslininkai už sklypus namų statybai moka po 20-25 tūkstančius litų už arą.

Bando įžvelgti klastą

Žemių neatgaunantys savininkai kol kas atsargiai vertina valdininkų pasiūlymą. Jie svarstė, ar jų neketinama apgauti. Kiti iškart pareiškė, norintys atgauti visą žemę.

„Kam universitetams reikalingi 800 hektarų? Studentai ten nesimoko, o laukai dirvonuoja“, - pastebėjo vienas vyriškis. „Ten vykdoma individuali veikla, dirba ne studentai, o darbininkai“, - tikino kita moteris.

„Laisvos žemės nėra, nes Stašelienė viską išparceliavo“, - rėkė susirinkusieji, turėdami galvoje buvusią Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorę Romutę Stašelienę. Dėl jos veiklos kelios institucijos pradėjo tyrimą, tačiau dabar ji sėkmingai dirba Žemės ūkio ministerijoje.

Onutė Jakubonienė sakė neabejojanti, kad savininkams išdalijus sklypus kitur, prie universitetų esanti žemė bus išparduota. „Mus tik bandoma nustumti“, - įsitikinusi ji.