Valdovų rūmų teritorijoje Vilniuje dirbantys archeologai aptiko naujų radinių, menančių Vytauto Didžiojo epochą, pranešė muziejus.

Buvusios Žemutinės pilies teritorijoje rastas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų auksinis vyriškas žiedas, durklas arba medinė vinis, taip pat VI–VIII amžiams būdingų grublėtosios keramikos pavyzdžių, titnaginių skelčių iš akmens amžiaus.

„Šie archeologiniai tyrinėjimai pateikė nemažai naujos ir įdomios medžiagos, kuri, neabejoju, atvers dar nežinomus Lietuvos istorijos sluoksnius tiek mokslininkams, tiek visuomenei. Žinoma, dar anksti detaliau vertinti radinius, tačiau jau dabar matyti, kad nemaža jų dalis – labai unikalūs ir iškalbingi, puikiai papildysiantys Valdovų rūmų muziejaus vitrinas bei eksponatų fondus“, – pranešime spaudai teigė archeologas Povilas Blaževičius.

Šios archeologinės vertybės rastos atliekant kasinėjimus nebaigtoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų dalyje – rytų korpuso šiaurinio priestato rūsiuose.

Darbus vykdo Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Kuncevičiaus ir Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos grupės vadovo P.Blaževičiaus vadovaujama jungtinė archeologų ir kitų sričių mokslininkų grupė.

Šiuo metu archeologų komanda tyrinėja maždaug 20–30 kvadratinių metrų plotą Valdovų rūmų rytinio priestato rūsiuose ir yra pasiekę XIV amžiaus kultūrinius sluoksnius.

Per kelias savaites archeologai rado XIX amžiaus akmeninį grindinį, siejamą su XVI amžiaus priestato statyba, o gilesniuose sluoksniuose aptikta buitinės keramikos, odinių, medžio, tošies ir karnos dirbinių.

Anot Valdovų rūmų pranešimo, tarp visų radinių itin išsiskiria XV amžiaus auksinis juostinis masyvus vyriškas žiedas, puoštas augaliniu motyvu, taip pat – masyvų peilį primenantis durklas, gotikinių koklių fragmentai, iš liepos karnos pagamintas maždaug 40 cm skersmens indas.

Rasta ir prieš kelis šimtus metų Valdovų rūmuose gyvenusių žmonių buitį atskleidžiančių „radinių“ – išgliaudytų lazdyno riešutų, žuvų, paukščių, galvijų kaulų ir kt.

Archeologinius tyrinėjimus dar nebaigtoje Valdovų rūmų dalyje nuspręsta atlikti dėl šioje vietoje planuojamos įrengti inžinerinės infrastruktūros. Tai viena iš dviejų iki šiol nebaigtų tyrinėti Valdovų rūmų pastato vietų.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Šiuo metu atkurta tik dalis buvusių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų, vadinamasis A korpusas, 53 proc. viso pastato ploto.