Valstybės kontrolė: bankui patalpas Laisvės alėjoje išnuomojusi Kauno apskrities viršininko administracija verslininkams sutaupė milijoną litą.

Sutartis bus peržiūrėta

Bankas už administracinių patalpų kv. m Laisvės alėjoje moka 22 litus. Tai daug ar mažai? Už tiek 2000-aisiais Kauno apskrities viršininkas Kazimieras Starkevičius Lietuvos žemės ūkio bankui (dabar Dnb Nord) išnuomojo 418 kv. m administracines patalpas Kauno centre. Sutartis buvo pasirašyta dvidešimčiai metų.

Keičiantis ekonominei situacijai ir kylant kainoms, bankas nesutiko mokėti gerokai padidėjusių nuompinigių, nors sutartyje ir buvo numatyta nuomos kainą perskaičiuoti kas pusmetį.

Jeigu nuomininkas dar pernai būtų pradėjęs mokėti didesnį mokestį, Kauno apskrities viršininko administracija iki nuomos sutarties pabaigos būtų gavusi milijonu litų daugiau. Tokias išvadas pateikė auditą atlikusi Valstybės kontrolė.

"Dar kartą reikia peržiūrėti piniginius dalykus, kad abi pusės neliktų nuskriaustos. Kontrolieriai neatsižvelgė, kad bankas renovavo gerokai apleistą pastatą", – aiškino Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė.

Jos teigimu, kol kas neketinama nutraukti sutarties su nuomininku. Viršininkė artimiausiu metu žada susitikti su banko vadovybe ir aptarti visas galimybes. Ji linkusi situaciją vertinti ūkiškai – geriau sutvarkytas pastatas negu niekam nereikalinga griuvena miesto centre.

O.Balžekienės teigė, kad apskrities viršininko administracija nesutiko, jog iš nuompinigių būtų išskaičiuotos rekonstrukcijai panaudotos lėšos.

Valstybė praranda pinigus

Auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad ne tik Kauno apskrities administracija, bet ir kitos biudžetinės įstaigos laisvas patalpas nuomoja neefektyviai. Sudarytose nuomos sutartyse numatytos valstybei nenaudingos sąlygos. Daugeliu nagrinėtų atvejų patalpos išnuomotos daugiau kaip du kartus mažesne nei rinkos kaina.

"Viskas vyksta skaidriai ir pagal įstatymus. Patalpoms nuomoti skelbiami viešieji konkursai. Laimi pasiūliusieji didesnę kainą", – tikino Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Antanas Slušnys. Pradinė nuompinigių kaina skaičiuojama pagal patvirtintas formules. A.Slušnys prasitarė, kad nuomos kaina gali nukristi ir iki vieno lito už kv. m, jeigu skelbiant konkursus neatsiranda nuomininkų.

Apie įtartinus sandėrius nieko negalėjo pasakyti ir savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis. "Tarybos nariai sprendžia, ką nuomoti ir už kiek. Nuomos kainas svarstantys tarybos komitetai gali kainą pakreipti į vieną ar į kitą pusę, o galiausiai balsuoja visa taryba", – aiškino kontrolierius.

Savanoriai patalpų nesulaukia

Neretai abejonių kelia miesto politikų pasirinkimas laisvas patalpas ne išnuomoti, o perleisti naudoti pagal panaudos sutartį. Pernai vasarą Savanorių prospekte už biudžeto lėšas suremontuotos patalpos pagal panaudą perduotos konservatorių partijai. Prieš tai Kauno valdantieji atsisakė prastesnės būklės patalpų miesto centre. Skirtingai nei įtakingi politikai, kai kurios nevyriausybinės organizacijos dėmesio nesulaukia. Psichologinę pagalbą vaikams telefonu teikiantys savanoriai priversti glaustis ankštame kambarėlyje.

Valstybės kontrolės audito išvadose maksimali nauda valstybei vertinama pagal kelis kriterijus. Vienas jų – ar laisvos patalpos buvo naudojamos biudžetinių įstaigų poreikiams tenkinti.

Miesto vadovai ir savivaldybės valdininkai nuolat skundžiasi ankštais kabinetais ir kelerius metus svarsto galimybę statyti naują savivaldybės pastatą. Dabar kai kurie administracijos padaliniai yra įsikūrę nuomojamose patalpose. Nuompinigiai mokami iš biudžeto.

Vyresnioji valstybinė auditorė Aušra Maziurkaitė

Kauno apskrities viršininko administracija 2000 m. su banku pasirašė nuomos sutartį pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Tada galiojo ne visiškai tobuli įstatymai, todėl šiandien turime tokią situaciją. Pavyzdinės nuomos sutarties tuo metu dar nebuvo. Sutartį reikėtų peržiūrėti, nes ji neatitinka šių dienų realijų. Patalpos neturėtų būti išnuomojamos už mažesnę nei rinkos kaina. Kaina nustatoma teisės reglamentuotais aktais. Pavyzdžiai rodo, kad sistema nėra suderinta su realia situacija rinkoje ir nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Norint išvengti tos problemos, reikia keisti pačią sistemą – tobulinti teisės aktus.