Valstybės šimtmečio proga – trejus metus truksiantis žygis aplink pasaulį

Sudėtinga ir pavojinga, bet viskas yra įmanoma, jeigu labai nori ir jeigu tikslas – kilnus. Tokios nuomonės laikosi į žygį aplink pasaulį išsiruošę Lietuvos keliautojai ir žinomi visuomenės veikėjai. Žygiu norima paminėti šimtąsias Vasario 16-osios metines.

Simbolinė data

Vienas iš žygio organizatorių – populiarios grupės "Antis" lyderis architektas Algirdas Kaušpėdas. Pasak jo, šis žygis – dovana Lietuvai.

2018 m. sukaks lygiai šimtas metų nuo tada, kai nepriklausoma savarankiška Lietuva atsirado Europos žemėlapyje. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje. Į žygį keliautojai leisis dvejais metais anksčiau – 2016 m., o iš jo sugrįš tik 2019 m. pabaigoje. Kaip sakė vienas iš žygio organizatorių Gintautas Babravičius, 1918 m. vasarį jie, jeigu viskas klostysis pagal planą, veikiausiai bus atkeliavę iki Pietų Amerikoje esančio Ekvadoro.

Jis pridūrė, kad kelionė – ne šiaip sau pasivažinėjimas po pasaulį, o labai rimtas išbandymas, todėl kol kas ką nors  prognozuoti sunku. Todėl ir žygiui ruoštis buvo pradėta prieš ketverius metus. "Darbų kiekis milžiniškas – vieną dieną turi važinėti po Lietuvą ir pristatyti idėją visiems susidomėjusiesiems, kitą dieną jau reikia planuoti išankstinę kelionę į Aliaską, kur turėsime patikrinti galimybę automobiliais persikelti per Beringo sąsiaurį. Tai, beje, bus vienas didžiausių ir sunkiausiai prognozuojamų šios kelionės iššūkių", – dėstė G.Babravičius.

Sudėtingas maršrutas

Ar atlaikys technika? O atlaikyti jai reikės ne tik atšiaurias klimato sąlygas, bet ir įspūdingus 200 tūkst. km. Kaip juokėsi verslininkas, kelionių entuziastas ir vienas iš šios kelionės organizatorių Vaidotas Marozas, "po šitiek kilometrų naujas automobilis taps seniena". Tiesa, technika – tik vienas iš keliasdešimties iššūkių, kuriuos šios kelionės organizatoriams teko ir dar teks įveikti. Saugumas? Degalai? Juk, tarkime, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ne visur įmanoma įsigyti dyzelino. Ką jau kalbėti apie Amazoniją? O kelių būklė? Kai kur jų iš viso nėra.

O jei vienas iš kelionės dalyvių susirgs? Tiesa, G.Babravičius suskubo pasakyti, kad tuo jau buvo pasirūpinta. Žygio dalyviai specialiai ruošėsi suteikti pirmąją pagalbą, o V.Marozas pridūrė, kad kelionės maršrute yra pažymėtos visos ligoninės ar kiti sveikatos centrai, kuriuose būtų suteikta pagalba nelaimės atveju.

Vis dėlto, kaip ir G.Babravičius, V.Marozas pačiu rimčiausiu šio žygio iššūkiu įvardijo Beringo sąsiaurį. Šiaurės Ameriką nuo Azijos, tiksliau, Jungtinių Valstijų Aliaskos valstiją nuo Rusijos Tolimųjų Rytų skiriančio sąsiaurio ilgis apie 85 km, o gylis siekia 30–50 m. Sąsiauris laikomas vienu iš pavojingiausių pasaulyje. Čia labai dažnos audros, o srovės – ypač galingos, nes sąsiauryje susiduria Ramiojo ir Arkties vandenynų bangos. Perplaukti šiuo sąsiauriu, pasak V.Marozo, paprastai įmanoma tik vasarą, o atkeliauti iki jo – tik žiemą. Mat Rusijoje, o ir kitoje sąsiaurio pusėje esančioje Aliaskoje šimtus kilometrų nėra jokių kelių, tik įšalusi žemė. Deja, vasarą šie keliai tampa neišvažiuojami.
Būtent todėl, pasak jo, Beringo sąsiauris paprastai būna paskutinė daugelio pasiryžusių apkeliauti pasaulį stotelė. Bet keliautojas pažadėjo, kad lietuviai sąsiaurį įveiks, kad ir kas nutiktų.

V.Marozas įvardijo ir daugiau iššūkių. Jis pripažino, kad beveik tris mėnesius praleido studijuodamas 100 pasaulio šalių žemėlapius. Jeigu kam atrodo, kad rasti tinkamą kelią, – juokų darbas, V.Marozas priminė, jog vien rasti šalių sienų kirtimo punktus – ambicingas iššūkis, nes reikia ne tik tiksliai žinoti, kur jis yra, bet ir tai, kokiu metu jis veikia ir ar apskritai veikia. O tai – didžiulis darbas.

Pradžia – aplinkui Baltiją

Kelionė prasidės nuo žygio aplink Baltijos jūrą. G.Babravičius patikslino, kad po šio įžanginio žygio keliautojai trumpam dar sugrįš į Lietuvą atsisveikinti. "Prieš kelionę per pasaulį norėtųsi pirmiausia išbandyti savo jėgas įveikiant trumpesnį atstumą", –  pripažino G.Babravičius.

O tada prasidės didysis žygis – pirma, į Graikiją, tuomet per Bosforo sąsiaurį – į Aziją, o tada, per įvairias Azijos žemyno šalis, Pamyro ir Tian Šanio kalnynus, Gobio dykumą Kinijoje ir Mongolijoje iki Baikalo ežero pakrantėje esančio Irkutsko miesto. Iš čia bus bandoma pasiekti atšiaurųjį Beringą. O iki jo – tūkstančiai kilometrų per Sibiro tundrą, taigą ir ledynų kraštą. Bet ir persikėlus per sąsiaurį dar lauks sudėtinga kelionė iki pirmojo civilizacijos centro Aliaskoje – Fairbankso miesto. Pasak V.Marozo, niekas nėra bandęs, išskyrus pakinkytus šunis, įveikti šios atkarpos.

Pietų Amerikoje laukia Amazonės džiunglės ir viena iš atšiauriausių pasaulio Atakamos dykuma, o už jos – Andų kalnynas. Australijoje – Didžioji Smėlio dykuma, o Afrikoje – Namibijos dykuma, kurios antras vardas – smėlio kapinės.

Bet ne tik noras pamatyti šiuos gamtos stebuklus ar pajusti jų atšiaurumą įkvėpė žygio dalyvius.

Vienas iš kelionės dalyvių, Vokietijos tarptautinio žiniasklaidos koncerno "Deutsche welle" atstovas Michaelis Mattigas-Gerlachas, sako, kad vienas iš svarbiausių jo tikslų kelionės metu – atkreipti pasaulio žmonių dėmesį į niokojamus šiuos pasaulio gamtos stebuklus. "Noriu nufilmuoti, įamžinti tai – juk, pavyzdžiui, Amazonės džiunglės kada nors iš viso išnyks", – pasakojo apie savo socialinę-gamtosauginę misiją vokietis.

Vyčio įtakos zona

Idėjinis kelionės autorius – architektas, populiarios grupės "Antis" lyderis A.Kaušpėdas sau būdingu stiliumi pažymėjo, kad ši kelionė – "atsakas globalistams, manantiems, jog Lietuva išnyks". "Priešingai, mes praplėsime Vyčio įtakos zoną..." – rėžė A.Kaušpėdas.

Jo teigimu, panašūs projektai sveikintini. Jie sutelkia daugelį išsibarsčiusių po pasaulį lietuvių.

"Kažkada teko prisidėti prie Lietuvos budinimo, dabar matau galimybę prisidėti prie Pasaulio Lietuvos kūrimo. Praėjusį dešimtmetį Lietuva pasiekė esminius strateginius tikslus, dabar jaučiamas blaškymasis, neturime bendros ateities vizijos. Manau, Pasaulio Lietuvos idėja, suvienijanti milijonus lietuvių visame pasaulyje, artimiausiu metu gali tapti nauja kelrode žvaigžde mūsų šaliai", – teigė A.Kaušpėdas.

G.Babravičius pridūrė, kad kelionės idėją įkvėpė žymus lietuvių keliautojas Matas Šalčius "Prisipažinsiu, vis dar ieškome tinkamiausio pavadinimo šiam žygiui, o kol kas jį vadiname pasinaudodami keliautojo M.Šalčiaus citatą – "Lietuvai – apie pasaulį, pasauliui – apie Lietuvą". Manau, tai puikiai vienu sakiniu perteikia šio projekto idėją", – sakė G.Babravičius.