Manoma, kad šikšnosparniai yra pavojingi nakties gyvūnai, ligų ir nelaimių sukėlėjai. Apipinti įvairiausiomis legendomis, žmonių vaizduotėje jie egzistuoja kaip neigiami padarai. Tačiau kaip yra iš tiesų? Apie šikšnosparnių gyvenimą penktadienio vakarą Verkių rūmuose pasakojo lektorius Kazimieras Baranauskas, o vėliau visi stebėjo naktinę šikšnosparnių medžioklę.

Skraidantys žmogeliukai

Pasirodo, įvairiais mistiniais pasakojimais išgarsinti šikšnosparniai savo smegenų sandara yra labai panašūs į žmogų. Lektorius K.Baranauskas pasakojo, kad jie yra tokie patys žinduoliai kaip ir žmonės, todėl laikyti juos paukščiais ar kitais mistiniais gyvūnais nereikėtų.

„Žemėje šie padarėliai atsirado prieš trisdešimt milijonų metų. Kai kurių mokslininkų jie yra laikomi net žmogaus primatais. Įdomu  tai, kad kai kurių šikšnosparnių patelių nėštumo laikotarpis trunka kiek ir žmogaus - devynis mėnesius, o atsivesti vienu kartu motinos gali ne daugiau trijų šikšniukų“, - didelei auditorijai kalbėjo dėstytojas.

Be to, šikšnosparniai minta ne tik vabzdžiais, krauju, varliagyviais, bet ir vaisiais bei žuvimi.

Idealus prisitaikymas

K.Baranauskas tikino, kad kai kuriais atvejais šikšnosparniai yra gerokai pranašesni už žmogų. Atliktų mokslinių tyrimu metu pastebėta, kad esant labai žemai temperatūrai šie gyvūnai savo kūną sugeba sureguliuoti taip, jog temperatūra tesiekia vos 1-2 laipsnius Celsijaus,o širdis plaka 5-7 kartus per minutę.

„Būtų tiesiog tobula, jeigu žmogaus organizmas sugebėtų taip prisitaikyti prie aplinkos. Įsivaizduokite, kiek širdies persodinimo operacijos laukiančiųjų būtų galima išgelbėti“, - svarstė dėstytojas.

Jo žiniomis, šikšnosparnių kraujyje yra specialios medžiagos, kuri neleidžia kraujui sukrešėti. Tokios medžiagos labai plačiai naudojamos sudėtingų ir ilgų operacijų metu.

Penktadalis žinduolių

K.Baranausko teigimu, šikšnosparnių populiacija yra labai didelė, o tai sudaro vieną penktąją visų žinduolių.

„Iš viso pasaulyje yra apie penki tūkstančiai žinduolių rūšių, o šikšnosparnių yra apie tūkstantį. Be jokios abejonės, tankiausiai jie gyvena atogrąžų platumoje: Amazonės ir Kongo baseinuose, Filipinų salose“, - intrigavo lektorius.

Lietuvoje, pasak dėstytojo, užfiksuota tik penkiolika rūšių šių gyvūnėlių. Net vienuolika iš jų yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą, nes šikšnosparnių populiacija smarkiai mažėja dėl išplėtotos miškininkystės.

„Kadangi šie padarėliai yra labai saugomi, nuolatos turime pastatyti jiems inkilėlių, kad turėtų kur veistis, nes drevėse jiems gyventi pavojinga. Gali užpulti kiti gyvūnai. Pasitaiko, kad šikšnosparniai apsigyvena namų pastogėse, bažnyčių bokštuose ar netgi peržiemoja Seimo pastato stogo tarpeliuose“, - teigė K.Baranauskas.

Renginį suorganizavusi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovė Daiva Letukaitė tikisi, kad toks seminaras padės žmonėms geriau pažinti šikšnosparnius ir suprasti būtinybę juos išsaugoti.

„Lietuvoje jų yra vos keliolika rūšių. Botanikos institutas labai daug dirba, kad šie gyvūnai būtų išsaugoti. Todėl mano pareiga supažindinti su tokia problema ir platesnę visuomenę“, - paaiškino D.Letukaitė.