Lietuvoje netylant diskusijoms, ar apsimoka investuoti į saulės energiją, sostinėje atidaryta pirmoji šalyje saulės elementų gamybos linija. Kartu dirbantys verslininkai ir mokslininkai tiki sėkme ir planuoja pelną.

Gera pradžia – pusė darbo

Retas vilnietis patikėtų, kad niekuo neišsiskiriančiame sename pastate Žirmūnuose netrukus bus gaminami vieni efektyviausių saulės elementų pasaulyje. Kelios šalies aukštųjų technologijų įmonės sostinės centre įsirengė laboratoriją ir gamyklą, kurios patalpos primena fantastinių filmų vaizdus.

Vakar oficialiai atidarytame fabrike kol kas bus gaminamos tik saulės energiją surenkančios ir ją elektra paverčiančios plokštelės. Šiemet jų iš viso planuojama pagaminti apie 700 tūkst. vienetų.

"Dabar atidarome bandomąją pramoninę laboratoriją. Saulės elementų gamyboje tai bus pirmas etapas. Kai pasieksime visą pajėgumą, gamybos apimtis, manome, bus apie 1 mln. plokštelių per metus. Pinigais (skaičiuojant pardavimo apimtį – red. past.) tai būtų apie 25 mln. litų. Norime patikrinti technologinius procesus ir ateityje plėstis, statyti naują, gerokai didesnę gamyklą", – sakė bendrovės "Precizika-MET SC" valdybos pirmininkas Algimantas Barakauskas.

Saulės elementų plokštelių serijinė gamyba turėtų būti pradėta vasarį, kovą planuojama pasirašyti pirmą sutartį su pirkėjais.

Išdygs daugiau gamyklų

Įmonių "Modernios E-technologijos" (MET) ir "Precizika Metrology" klasteris į naująją saulės energijos baterijų gamyklą investavo apie 10 mln. litų. Tikimasi, kad investicijos atsipirks per dvejus trejus metus. Gamyklos plotas – 1,3 tūkst. kv. m. Žadama sukurti 20–25 darbo vietas. Visą pagamintą produkciją ketinama eksportuoti į Pietų Korėją, Nyderlandus ir kitas šalis. Tačiau vėliau dalį produkcijos tikimasi parduoti ir Lietuvoje.

"Kontraktų dar nėra, nes nėra ir pačių plokštelių. Bet Olandija, Pietų Korėja, Ispanija, Turkija jau laukia", – tikino A.Barakauskas.

Atidarymo iškilmėse dalyvavęs ūkio ministras Dainius Kreivys naują gamyklą pavadino pirma kregžde švarios energetikos srityje, viena iš trijų didelę pridėtinę vertę turinčių verslo šakų: "Be jos, dar galime pasigirti biotechnologijų ir informacinių technologijų įmonėmis. Demonstruojame pasauliui, kad galime eksportuoti žinias, manau, atėjo laikas nuo plūgo pereiti prie mėgintuvėlio."

Ministras skaičiavo, kad tokiose aukštųjų technologijų įmonėse pridėtinės vertės sukuriama septynis kartus daugiau nei, tarkime, gaminant baldus. Taigi saulės elementų gamyklos uždirbtas 1 mln. litų į šalies biudžetą atneštų tiek, kiek 7 mln. litų, uždirbti baldų gamintojų.

Gamybai saulės nereikia

Saulės energija iki šiol Lietuvoje buvo vertinama prieštaringai. Energetikos ministerijos atstovų teigimu, tyrimai rodo, jog šalyje yra per mažai saulėtų dienų, kad apsimokėtų investuoti į šios rūšies energiją. Tačiau nei verslininkai, nei mokslininkai savo sėkme neabejoja. "Gamybai ir eksportui saulės nereikia", – trumpai pakomentavo Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos vadovas Simas Ramutis Petrikis.

Anot jo, iškastinio kuro gavyba maksimalių pajėgumą pasieks 2100 m., o naftos ir dujų ištekliai esą baigsis maždaug po dviejų trijų šimtmečių. Tačiau žmonijos poreikiai nesustos, tad reikės papildomų energijos šaltinių ir jais taps atsinaujinantys ištekliai.

"Per vieną valandą į Žemę patenka tiek saulės energijos, kiek žmonija suvartoja per visus metus", – teigė S.R.Petrikis.

Jis taip pat pabrėžė, kad pagaliau atsirado proga užbaigti ir amžiną verslo bei mokslo ginčą. Pirmieji nuolat skundžiasi, kad Lietuvos mokslininkai nekuria taikomųjų technologijų ir užsiima tik teoriniais tyrimais. Antrieji atsikerta iš verslo negaunantys nė sudilusio skatiko, dėl to ir dirbantys verslui nelabai naudingose srityse. Nauja saulės elementų gamykla esą turėtų pagaliau įrodyti, kad verslas ir mokslas gali eiti išvien ir duoti nemenką pelną.