Šią savaitę Kaune pristatytas latvių kino filmas „Svajonių komanda 1935“, šiek tiek anksčiau su Ryga pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. „Užmegzti ryšiai su Latvija atveria kelius ne tik kultūriniam bendradarbiavimui. Iš to laimės ir verslas“, – įsitikinęs Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Nauda verslui

Latvijoje šis filmas per kelis mėnesius sulaukė 150 tūkst. žiūrovų. Jis paremtas tikrais įvykiais apie Latvijos krepšinio komandą, kuri 1935 m. Šveicarijoje, Ženevoje, vykusiame Europos krepšinio čempionate apie save garsiai privertė prabilti visą Europą – latviai iškovojo aukso medalius.

„Kaune šią savaitę surengėme šio filmo pristatymą. Tai kultūrinio dviejų broliškų tautų bendradarbiavimo pavyzdys. Iki šiol per visą nepriklausomybės laikotarpį tokių ryšių trūkumas kėlė nuostabą. Užmegzti ryšiai su Latvija atveria kelius ne tik kultūriniam bendradarbiavimui. Iš to laimės ir verslas“, – sakė Kauno vicemeras S.Buškevičius.

Jo teigimu, per premjerą susirinkusi pilna salė įrodė, kad filmas ne tik įdomus, tačiau ir pelningas miesto verslininkams. Vicemeras neabejoja, kad tokie kūriniai gerokai pakelia susidomėjimą savo kaimynais ir padidina turistų srautus, jais domisi žiniasklaida.

„Filme lankėsi ne tik daug iškilių Lietuvos krepšininkų, tokių kaip Arvydas Sabonis. Latvijos ambasadorius dalyvavo su savo šalies įvairių verslo šakų atstovais. Pastarieji teiravosi, kur galėtų gauti naudingų kontaktų partnerystės ryšiams mūsų mieste užmegzti“, – sakė S.Buškevičius.

Panašus likimas

Režisierius Aigaras Grauža su komanda filmą statė dvejus su puse metų ir tam išleido beveik 7 mln. litų. Tokia suma – Lietuvos kinematografijos metų biudžetas.

„Be abejo, mes neturime tokių lėšų vienam filmui, tačiau per visą laikotarpį nuo nepriklausomybės nebuvo sukurtas nė vienas tikras istorinis lietuviškas filmas. Latviai sukūrė net tris, nors mūsų istorija gerokai turtingesnė. Tai turėtų skambėti kaip priekaištas mūsų kūrėjams“, – sakė vicemeras.

Latvių filmas svarbus ir lietuviams – filme buvo galima ne tik išvysti ir liūdną bei panašų abiejų tautų likimą – kai kurie Latvijos rinktinės krepšininkai buvo ištremti, kiti žuvo nuo Raudonosios armijos rankos.

Atgims žiemgaliai

Pasak S.Buškevičiaus, Kauno kino studijos artimiausi planai – filmas „Nameisio žiedas“. Jis pasakos apie nekarūnuotą žiemgalių karalių Nameisį, kuris dar XIII a. vadovavo savo tautos sukilimui prieš vokiečius. Vėliau jis pasitraukė į Lietuvą su savo žmonėmis – čia per amžius abi tautos asimiliavosi.

„Planuojama, kad tai bus bendras Lietuvos ir Latvijos projektas, kurio biudžetas galėtų siekti 17 mln. litų. Tai būtų pirmas tikras istorinis filmas nuo to laiko, kai buvo sukurtas “Herkus Mantas", – sakė S.Buškevičius.

Taip pat Kauno kino studija antrus metus iš eilės dalyvaus tarptautiniame turizmo filmų festivalyje „Riga Tourfilm“. Šįkart Kaunui atstovaus jaunųjų kūrėjų filmas „Du ratai, Kaunas ir aš“.