Viceministras: nacionalinė koncertų salė be valstybės pagalbos neišsilaikys

Viceministras akcentavo, kad su Vilniaus miesto savivaldybe yra sutarta, jog visos būsimųjų koncertinių erdvių ant Tauro kalno išlaidos „nekris valstybei ant pečių“ ir valstybė su miestu dalinsis „finansinį krūvį ir naudą“.

„Dėl tikslių išlaikymo kaštų – manau, infrastruktūra, tikrai kainuoja, aš noriu tikėti ir tikiuosi, kad pavyks sukurti tokį modelį, kad didelių papildomų išlaidų valstybė nepatirs“, – trečiadienį pristatant projektą Seimo Kultūros komitete sakė viceministras.

Konservatorius, komiteto narys Vytautas Kernagis pabrėžė, kad dar nagrinėjant nacionalinės koncertų salės – „Tautos namų“ viziją, dauguma ekspertų siūlė pritaikyti pagrindinę iš keturių planuojamų erdvių – didžiąją salę – ne tik klasikinės muzikos, bet ir kitiems koncertams.

„Tai jūs norite pasakyti, kad „Tautos namai“ yra projektas, kuris savęs neišlaikys, jį reikės nuolatos dotuoti? Tada man kyla klausimas, ar tikrai vertėjo daryti vien tik klasikinei muzikai skirtą salę, ar ji negalėjo būti universali? (...)  Visi ekspertai sakė – mums reikia universalios salės, mes esame per maža valstybė, negalime sau leisti prabangos turėti tokią salę, nes neužpildysime repertuaru“, – kalbėjo V. Kernagis.

Savo ruožtu V. Gasparavičius patikino, kad valstybė neplanuoja konkuruoti su verslu, o valstybės išlaidų išlaikant „Tautos namų“ nereikėtų „vadinti nuostoliu ar ne nuostoliu“. Koncertams su įgarsinimu, anot jo, netrukus atsiras ir nauja vieta šalia Vingio parke planuojamame komplekse.

„Universalią salę, mūsų žiniomis, mes kalbėjomės, stato privatus statytojas naujajame „Akropolyje“, keturių ar penkių tūkstančių vietų. Tai tas poreikis Vilniuje bus patenkintas ir bus ji didesnė už dabartines esamas sales, turiu omenyje, „Compensa“, ir bus visai kitokio pobūdžio, nei „Siemens“ arena. Tad, matyt, dubliavimo tokio nereikėtų, nereikėtų konkuruoti su verslu statant universalią salę“, – kalbėjo viceministras.

Kultūros komiteto pirmininkas, konservatorius, operos solistas Vytautas Juozapaitis pabrėžė, kad nuostolingai veikia ir didžioji dauguma Lietuvos teatrų, taip pat ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, tačiau puoselėti akademinį meną, jo teigimu, yra valstybės pareiga.

„Be valstybės pagalbos akademiniam menui išsilaikyti nėra jokių šansų, kaip lygiai visame pasaulyje nutinka“,  – kalbėjo V. Juozapaitis.

Jo žodžiais, tai, jog Lietuva iki šiol neturi klasikinės muzikos atlikėjams skirtos akustinės salės, yra „skola ir didžiulė gėda“, įvertinus ir tai, kad Lietuvos kaimyninės valstybės tokių salių turi „ne vieną ir ne dvi“.

Anot jo, siekiant sumažinti valstybės naštą, išeities galbūt galima ieškoti keičiant įstatymus, lengviau įsileidžiant privačius mecenatus.

Bendras nacionalinės koncertų salės komplekso plotas sieks apie 20 tūkst. kv. metrų. Planuojama, kad Didžiojoje koncertų salėje tilps iki 1,7 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta klasikinės simfoninės ir kamerinės muzikos koncertams.

Mažąją, kitaip – daugiafunkcę profesionalaus scenos meno vietų salę planuojama naudoti įvairiausiems meno žanrams pristatyti, čia galės vykti ne tik koncertai, bet ir cirko, teatro pasirodymai. Pagal naujausius planus, čia galės tilpti 500–900 žiūrovų, priklausomai nuo to, ar vietos bus tik sėdimos, ar ir stovimos.

Trečioji, Tautos namų salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Reziduojančio orkestro kasdieninei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirta, salė. Akustinėmis savybėmis ji bus artima didžiajai, tokio pat dydžio planuojama ir scena. Kompleksą jungs holas, jį žadama pritaikyti įvairioms veikloms, čia veiks ir restoranas bei knygynas. Lankytojams bus atvertos ir terasos bei pastatų stogai.

Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas pabrėžė, kad visuose keturiuose pastatuose renginiai galės vykti vienu metu. Jis taip pat sakė, kad šiuo metu projektas dėl įvairių priežasčių vėluoja apie pusantro mėnesio, tačiau „vėlavimas nėra kritinis“.

Salių projektą rengia konkursą laimėjusi Ispanijos įmonė „Arquvio architects“, akustinius didžiosios salės sprendimų ėmėsi Japonijos kompanija „Nagata Acoustics“. Dar šiemet planuojama didžiosios salės akustikos praktiniams bandymams sukurti dešimt kartų mažesnį modelį, po specialistų bandymų jį kitąmet bus galima apžiūrėti ir visiems lankytojams.

Pradėti komplekso statybas planuojama kitąmet.