„Dėl ribų nustatymo mums problemų kol kas jokių nekilo. Ribų klausimo nesu nusiteikęs kelti, nes jei žaidi krepšinį, turi laimėti pagal esamas taisykles, o ne išbėgus į aikštelę galvoti, kokios taisyklės turėtų būti geresnės.

Nėra problema, gal matininkai nori užsidirbti ir kelia tas problemas, gal dar kažkas, bet aš nematau su tuo jokių problemų – nei valdymo, nei investicijų, nei kitų“, – žurnalistams teigė R. Šimašius.

Šiuo metu, Registrų centro duomenimis, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos yra nustatytos ir patvirtintos 46 šalies savivaldybėse. To dar nėra padariusios 7 savivaldybės: Skuodo rajono, Pagėgių, Marijampolės, Kalvarijos, Rokiškio rajono, Panevėžio rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės. Dar 7 savivaldybėse šiuo metu rengiami gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planai.

Siekdamas išvengti galimų kilti nepatogumų šių savivaldybių gyventojams, Registrų centras šią savaitę jų merams išsiuntė priminimus apie tai, kad iki šiol nėra patvirtintos jų savivaldybėse esančių gyvenviečių ribos. Informacija su prašymu tarpininkauti išsiųsta ir Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Anot Registrų centro, netikslios gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos susiformavo pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, kai vykstant žemės reformai ir neturint tikslių gyvenviečių teritorijų ribų, tam tikros vietovės pavadinimą dokumentuose žemėtvarkos projektų autoriai ar matininkai įrašydavo savo nuožiūra, remdamiesi nepatvirtintais duomenimis.

Dėl to visoje šalyje susidarė situacijos, kai, pavyzdžiui, vieno kaimo teritorijoje įregistruoti sklypai su keliais skirtingais gyvenvietės pavadinimais, pažymima Registrų centro pranešime.