Šalies merų nuomonės dėl Vilniaus savivaldybės sprendimo baudomis tramdyti šiukšlintojus skiriasi. Tuo metu aplinkosaugininkai siūlo kompleksines priemones šiai problemai spręsti.

Birželio 1-ąją Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad baus ne tik šiukšlintojus, netvarkingus augintinių šeimininkus, gyventojus, statančius transporto priemones ant žolynų, statybviečių savininkus ar girtuokliaujančius viešosiose erdvėse, bet ir netvarkingus rūkorius.

Skelbiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės komisija, atsižvelgdama į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, už nevietoje numestą nuorūką, skirs baudas nuo 20 iki 2 tūkst. litų, primena nacionalinis transliuotojas.

Be to, visi pažeidėjai fotografuojami, o jų nuotraukas ketinama skelbti sostinės savivaldybės internetiniame puslapyje.

Merai Vilniaus iniciatyvą vertina skirtingai

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad už nevietoje numestą nuorūką skiriama iki 2 tūkst. litų bauda yra neadekvati. Jis taip pat domėjosi, kaip Vilniaus savivaldybė surinks šias baudas. „Aš įsivaizduoju, kad ta procedūra turėtų būti labai sudėtinga“, - sakė R. Taraškevičius.

Miesto vadovas taip pat negalėjo pasakyti, ar miesto taryba pritartų siūlymui panašias nuobaudas įvesti ir Klaipėdoje.

Visagino savivaldybės mero Vytauto Račkausko teigimu, reiktų užtikrinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso veikimą, tuomet savivaldybėms jokių priemonių imtis nereikėtų, o miestų gatvės būtų švaresnės.

Anot mero, įstatymai turėtų būti pakoreguoti taip, kad „kiekvienas gyventojas būtų suinteresuotas“ rūpintis tvarka.

Pasak Visagino mero, Latvijoje įvedus tokią tvarką, šiukšlintojų smarkiai sumažėjo. Jis pateigė Ventspilio pavyzdį.

„Ventspilis dėl konkrečių ir griežtų sąlygų labai gražiai atrodo. Ir valyti reikia mažiau. Faktiškai. švaru ne ten, kur valoma, o ten kur nešiukšlinama“, - sakė jis.

Visagino meras, paklaustas ar nežadama ir Visagine pritaikyti minėtos latvių patirties, atsakė, kad šiuo metu apie tai diskutuojama ir tikėjosi, kad atitinkami sprendimai bus priimti.

Šakių meras Juozas Bertašius teigė, kad su žmonių įpročiais baudomis kovoti neefektyvu. „Blogis, man atrodo, turi būti nugalėtas gėriu“, - sakė meras.

Anot jo, daugiausiai šiukšlinančių vaikų ir moksleivių įpročius reikia keisti edukaciniu darbu. „Problemos didindami baudas tikrai neišspręsime“, - mano J. Bertašius.

Nijolės Dirginčienės, Birštono, prieš keletą metų Lietuvos savivaldybių asociacijos pripažinto švariausiu miestu, manymu, Vilniaus žingsnis yra sveikintinas. Tačiau pasirinktas baudos dydis yra per didelis, be to, anot jos, reikėtų ir daugiau įvairių prevencinių priemonių.

„Gal daugiau plakatų, patrauklių šiukšlių dėžių - tai taip pat būtų veiksminga. Nežinau, ar baudomis galima laimėti“, - sakė Birštono merė.

„Vaikščiojantys gyvi žmonės, kalbantis ir agituojantys tvarkyti miestą, taip pat padeda. Tai gali būti ir persirengę darbuotojai. Tokios akcijos tikrai duotų daugiau naudos nei bauda“, - teigė ji.

Nuorūkos - ne didžiausia problema

Arturas Necejauskas, vienintelio Lietuvoje periodinio ekologinio švietimo leidinio „Ozonas“ direktorius, mano, kad pasirinkta nuobaudų sistema spręs tik pasekmes, o problemos priežasčių - anaiptol.

„Baudimas (ir draudimas) yra tipinė Lietuvos praktika, kuri sprendžia pasekmes, bet nepašalina priežasties. Maža to - tokia praktika yra galimos korupcijos pasekmė, kadangi išvengti didelės baudos bus galima nedideliais „kišenpinigiais“, - sako A. Necejauskas.

Aplinkosaugininkas Linas Vainius sakė, kad bet koks šiukšlinimas yra problema. Anot jo, cigaretės filtras yra padarytas iš tokių medžiagų, kurios gamtoje greitai nesuyra.

Atsižvelgiant į tai, kiek cigarečių per dieną surūkoma ir kiek nuorūkų atsiduria ant žemės, tokia bausmė, aplinkosaugininko manymu, yra gera. Antra vertus, jis iš dalies sutiko su A. Necejausko nuomone, kad šiuo metu numatytos baudos nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų nėra adekvačios.

Aplinkosaugininkas L. Vainius teigė, kad miesto švarinimo strategija turėtų būti pradėta ne nuo nuorūkų, o nuo stambiųjų šiukšlintojų.

„Žiūrėti, ar visi gyventojai mieste, priemiesčiuose yra sudarę sutartis dėl atliekų išvežimo. Jeigu nėra tokių sutarčių, o žmonės neturi konteinerių, tai reiškia, kad atliekas žmones verčia į pamiškes ar dar kažkur. Tada mėtoma ne nuorūka, o ištisi maišai atliekų. Dažnas tą problemą girdime ir matome. Ir taip daro ne vien skurdus gyventojų sluoksnis“, - kalbėjo aplinkosaugininkas L. Vainius.

Anot jo, ne vietoje numesta nuorūka yra viešo šiukšlinimo kultūros dalis, tad metantis nuorūka, numes ir kitokią šiukšlę. „Jeigu žmogus lengva ranka švysteli nuorūka, tai jis ir bet kokia atlieką numes“, - sakė aplinkosaugininkas.

Būtina nuolatinė socialinė reklama

Aplinkosaugininko L. Vainiaus teigimu, trūksta ir įvairių socialinių reklamų, skatinančių nešiukšlinti. Pasak jo, švara garsėjančiose valstybėse tokios reklamos nuolatos publikuojamos

„Kad būtų pasiektas toks visuomenės požiūris į atliekų tvarkymą, reikia nuolatinio darbo. Kitų šalių ekspertai sako, kad toks tikslas pasiektas tikrai ne per metus ir ne per kelis dešimtmečius. Tai nuolatinis darbas. Kolegos sako, kad vienus kitus metus apleidus tą edukaciją, šviečiamąjį darbą, matai, kaip grįžta ta nekultūra. Tai neturi būti vienkartinė kompanija“, - sakė aplinkosaugininkas.

Jis pridūrė, kad šalia nuolatinio priminimo nešiukšlinti turi būti ir pakankamai šiukšliadėžių.

Vienintelio Lietuvoje periodinio ekologinio švietimo leidinio „Ozonas“ direktorius taip pat teigė, kad tik kompleksinė visuma gali pakeisti šiukšlinimo situaciją Lietuvoje.

„Tik auklėjimas, pradedant šeimomis nuo kūdikystės iki mokymo programose įvestų aplinkos apsaugos ir ekologijos dalykų, ir kompleksinė veiksmų visuma (įvardinta aukščiau) gali pakeisti esamą padėtį, - sako A. Necejauskas. - Keletas vienkartinių renginių, skirtų aplinkos tvarkymui, atskleidė šiukšlinimo situacijos beviltiškumą - vieną dieną sutvarkoma aplinka ir surenkama kelios dešimtys tonų šiukšlių, tačiau kasmet keli šimtai tonų vėl atsiduria ne sąvartynuose ar antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse“.
Pasak „Ozono“ direktoriaus, edukacinė ir šviečiamoji veikla tiek visuomenės kultūros klausimais, tiek ir ekologinio-aplinkosauginio švietimo (ypač jaunimo tarpe) yra silpna, chaotiška ir prioritetų sąraše nustumta į paskutiniąsias vietas.

Anot A. Necejausko, jau trečius metus nuosekliai prisidedančio prie ekologiškos ir atsakingos gyvensenos edukacinių programų plėtros, tokį darbą vykdant nuolatos susiduriama su tipiškomis „lietuviškomis“ problemomis - verslininkų interesais bei valstybės institucijų apatiškumu.

„Leidinys „Ozonas“ ir jaunimo projektas „Eko karta“ jau treti metai nuosekliai vykdo šviečiamąją-socialinė veiklą, tačiau susiduria su elementariomis „lietuviškomis“ problemomis - komercinių struktūrų siaurais interesais - pelnas, reklama, įvaizdis, grąža bei su valstybės institucijų apatiškumu - prioritetai skiriami ne jaunosios kartos auklėjimui (švietimui), bet finansiniams-ekonominiams „laukams“, - sako A. Necejauskas.

„Visas progresas ekokultūros ir atsakingos gyvensenos linkme vyksta tik iniciatyvių žmonių dėka. Ačiū Dievui, jaunoji karta viena aktyviausių šioje plotmėje“, - priduria jis.