Panašu, kad Vilniaus miesto savivaldybė per trumpą laikotarpį antrąkart užlipo ant grėblio. Nuo gegužės pradžios valdininkams nutarus sostinėje įsigaliojo nauja šiukšlių surinkimo tvarka – šiukšles surenkančioms bendrovėms neaišku, kokiu principu remiantis buvo perskirstytos tvarkytinos teritorijos. Dėl to kilo sumaištis, perpildyti šiukšlių konteineriai nebuvo išvežami net keletą savaičių. Dabar ima aiškėti, kad savivaldybės prievarta buvo ydinga: gyventojams didėja šiukšlių surinkimo mokestis, bendrovėms šis verslas tampa nuostolingu.

Nepaaiškinusi motyvų, savivaldybė per patį sostinės gyventojų atostogų įkarštį nuo liepos 11 dienos paskelbė visuotinę daugiabučių namų administratorių atranką, kuri vakar, liepos 31 dieną baigėsi. Gyventojams buvo išsiuntinėti balsavimo biuleteniai, kuriuose buvo surašyti namų administratorių paslaugų įkainiai ir raginimas, pasirinkus administratorių, biuletenį grąžinti savivaldybei. Iš viešoje erdvėja esančių gyventojų atsiliepimų galima daryti prielaidą, jog rinkimai kvepia mažų mažiausia galima korupcija, antra – neįvykus rinkimų pirmajam turui, administratorių gali išrinkti arba namo mažuma, arba paskirti pati savivaldybė.

Atranka – neskaidri

Lietuvos būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas sako manantis, kad karštame vidurvasaryje, kai dauguma gyventojų atostogauja ir yra laikinai išvykę iš sostinės, daugiabučių namų administratorių atranka vykdoma neatsitiktinai. Jo manymu, galima įtarti, kad yra proteguojama viena-dvi bendrovės, galbūt – ir savivaldybei pavaldi „Grinda“.

„Įtariu, kad taip elgiamasi specialiai, kad rinkimuose būtų kuo mažiau gyventojų ir kad procesas neįvyktų. O ir patys rinkimai vykdomi chaotiškai, nes ne visi gyventojai gauna rinkimų biuletenius, yra informuoti apie rinkimus. Taigi darytina išvada, jog administratorių rinkimai yra neskaidrūs ir panašėja į politizuotus – bus paskirtos savivaldybės klerkams bei politikams artimos bendrovės“, – dėsto A.Iškauskas.

Savivaldybė nori parodyti, kad kažką veikia, tačiau taip nėra – pasakoma, kad savivaldybė aukščiau visų, o gyventojas tėra sraigtelis, turintis paklusti jos nuomonei ir diktatui.

Apie vykstantį daugiabučių namų administratorių pasirinkimą vilniečiai buvo informuojami paštu. Savivaldybė teigia, kad kiekvienas buto savininkas gavo balsavimo biuletenį, kuriame buvo nurodyti trys būdai, kaip balsavimo lapelis turi būti grąžintas atgal savivaldybei: balsavimo lapelius galima grąžinti juos išsiunčiant paštu savivaldybei arba pateikiant atnešus į savivaldybę, arba elektroniniu paštu išsiunčiant užpildytą, pasirašytą ir nuskenuotą balsavimo raštu lapelį.

„Pirma, ne visi gyventojai turi pašto dėžutes – tai pasakytina apie dalį buvusių bendrabučių, kurių administravimas yra bene aktualiausias, gyventojus. Antra, vargu ar galima įsivaizduoti, kad lapelį užpildęs gyventojas gaiš laiką pristatant jį į savivaldybę. Trečia, retas gyventojas turi skenerį, kad užpildytą balsavimo lapelį galėtų siųsti elektroniniu paštu. Prie viso to pridėkime pensininkus, kurie sostinėje sudaro nemažą gyventojų dalį ir galime daryti pagrįstą išvadą, kad administratorių rinkimai yra ne tik neskaidrūs, bet iš anksto užprogramuoti žlugti“, – tęsia A.Iškauskas.

Civilinis kodeksas (CK) numato, kad daugiabučio namo administratoriumi yra paskiriama įmonė, kuri surenka daugiausia daugiabučio namo patalpų savininkų balsų. Tačiau jeigu pirmame balsavime dalyvaus mažiau nei 50 proc. daugiabučio namo patalpų savininkų, skelbiamas pakartotinis balsavimas. Pakartotinis balsavimas bus laikomas įvykusiu, kai jame dalyvaus daugiau kaip ketvirtadalis daugiabučio namo patalpų savininkų. Jeigu ir pakartotinis balsavimas raštu neįvyks, daugiabučio namo administratorių penkeriems metams savo nuožiūra paskiria savivaldybė, atsižvelgdama į įmonės paslaugų įkainius, administravimo patirtį ir pasirengimą teikti paslaugas.

Bendrovės „Būsto valda“ vadovas Šarūnas Eidintas pritaria teisininko minčiai, kad administratorių rinkimai yra politizuoti.

„Savivaldybė nori parodyti, kad kažką veikia, tačiau taip nėra – pasakoma, kad savivaldybė aukščiau visų, o gyventojas tėra sraigtelis, turintis paklusti jos nuomonei ir diktatui. Nenustebčiau, kad visų namų administratorių rinkimai būtų paskelbti neįvykę – suskaičiavus balsus pasirodys, kad balsavime dalyvavo mažiau negu pusė gyventojų. Kita vertus, daugumai gyventojų namo administratoriaus problema nėra aktuali, taigi vargu ar galima tikėtis jų balsų“, – kalbėjo Š.Eidintas.

Rinkimų kuriozai

Vykstant balsavimui pasigirdo balsų, kad ne visi gyventojai gavo balsavimo biuletenius. Vieni iš tokių – Olandų gatvės 50 namo, buvusio medikų bendrabučio gyventojai.

„Kai kurie gyventojai neturi pašto dėžučių – greičiausia, korespondencija jiems yra neaktualu. Tačiau jei ji jiems būna siunčiama, paštininkas paprastai ją palieka koridoriuje ant palangės. Dabar paštininkai korespondencijos pašto dėžučių neturintiems neneša. Taigi sunku pasakyti, kiek gyventojų biuletenius gavo ir užpildė. Tačiau maža vilties, kad ir biuletenius gavę, juos užpildę nešė į savivaldybę“, – pasakojo Olandų g. 50 namo viena iš įgaliotinių Danutė Milakauskienė.

Moteris sakė, kad name yra 132 butai, pusės kurių gyventojų įgaliojimai suteikti jai. „Nežinau, kiek žmonių balsavo kitoje namo dalyje, bet iš man įgaliojimus suteikusių – tik apie dvidešimt. Taigi galima daryti prielaidą, kad pirmasis rinkimų turas dėl mūsų namo administratoriaus neįvyks“, – prognozavo D.Mikalauskienė.

O štai Justiniškių gatvės 95 namo gyventoja Marija Gergelienė prisipažino nustebusi gavus net keturis biuletenius. „Įtariu, kad savivaldybės klerkai duomenis apie butų savininkus rinko iš Registrų centro. Mat pagal paveldėjimą butas priklauso man ir trims vaikams – man pusė, likusią dalį dalinasi vaikai. Biuleteniai buvo be pavardžių, buvo prašoma unikalaus buto numerio. Į savivaldybę išsiunčiau tik vieną biuletenį. Juokauju: kiekvienas vaikas balsuos ten, kur gyvena. Kaip savivaldybė suskaičiuos balsus?“, – mintimis dalinosi M.Gergelienė.

Savivaldybei įstatymai negalioja?

Š.Eidintas atkreipia dėmesį ir į dar vieną aplinkybę: antai Kaune daugiabučių namų administratorių rinkimai vyko sklandžiai, nes juose aktyviai, patardami gyventojams, dalyvavo ir patys administratoriai. Tuo tarpu Vilniuje tai daryti kategoriškai uždrausta. Savivaldybės klerkai administratoriams net grąsina baudžiamąja atsakomybe.

Vilniaus savivaldybės atstovai išplatino pareiškimą, kad vykstant balsavimams neva buvo užfiksuotas ne vienas grubus pažeidimas: kai kurie administratoriai apgaulės būdu susirinko balsavimo lapelius iš gyventojų ir į savivaldybę pristatydavo tik jiems palankius biuletenius, kai tuo tarpu gyventojai turėjo patys siųsti biuletenius el. paštu, paštu ar pristatyti į savivaldybę. „Pažeidimai yra akivaizdūs ir labai įžūlūs. Mūsų darbuotojams atvykus į daugiabučius, iš kurių sulaukta skundų dėl balsavimo, aptiktos būsto administratorių paliktos pašto dėžutės biuleteniams surinkti ir skelbimai apie tai, kad administratorius pats pristatys juos savivaldybei. Taip pat esame gavę vilniečių el. laiškų, kuriuose rašoma, kad biuletenis perduotas namo administratoriui, tačiau savivaldybės šis nepasiekė. Po to, kai balsai pabuvoja pas trečius asmenis, negalime būti tikri jų patikimumu“, – agentūrai ELTA sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas.

Tačiau kyla loigiškas klausimas: o kas gali garantuoti, kad patys savivaldybės darbuotojai sąžiningai skaičiuos balsus? Juk balsų skaičiavimo komisijoje nedalyvauja nei gyventojai, nei administruojančių įmonių atstovai. Juk jei per Seimo rinkimus, kurių komisijo veiklą akylai stebi stebėtojai ir Vyriausioji rinkimų komisija, vyksta balsų pirkimas ir begalė kitokių incidentų, kas gali garantuoti mero R.Šimašiaus pavaldinių sąžiningumu?

Redakcija bandė susisiekti su J.Morkūnu, tačiau jo tarnybinis telefonas tylėjo. Bandant su klerku susisiekti pasitelkus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vedėją Aureliją Dermantę, ji reikalavo pasakyti pokalbio temą ir klausimus atsiųsti elektroniniu paštu. Vedėjai priminus, kad Seimo priimtas ir galiojantis įstatymas numato kiekvieno kliento galimybę į bet kurį savivaldybės darbuotoją kreiptis žodžiu, telefonu ir tokia pat forma gauti atsakymą, A.Dermantė buvo kategoriška: „Mūsų savivaldybėje galioja kitokie, vidiniai įstatymai“.

Galima spėti, kodėl mero R.Šimašiaus pavaldiniai vengia viešumos, o kalba tik apie tai, kas jiems aktualu – apie tariamus balsavimo pažeidimus neva įsikišus administratoriams. Mat Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacija oficialiai kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, apskųsdama savivaldybės surengtus daugiabučių namų administratorių rinkimus. Komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pasirašytame atsakyme rutuliojama mintis, jog asociacija dėl vykusių rinkimų gali kreiptis į teismą, nes CK aiškiai nustatyta, jog „sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybė“. Tačiau, norint, kad būtų surengti administratoriaus rinkimai, J.Sabatauskas primena, jog CK reikalauja tam tikrų aplinkybių: jei bent ketvirtadalis būsto savininkų pareiškia pageidavimą spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos.

Ar buvo šios įstatymo reikalaujamos priežastys, kad būtų skelbiamas naujas administratorių rinkimo vajus?

Tiek M.Gergelienė, tiek D.Milakauskienė teigė nežinančios, jog kas nors iš jų namų gyventojų būtų skundęsi dabartinių administratorių veikla. Atvirkščiai, ja patenkinti.

„Po rinkimų susidėliosime visus taškus. Neatmetu galimybės, jog su Vilniaus miesto savivaldybe teks aiškintis teismų pagalba“, – tokios prielaidos neatmetė Lietuvos būsto rūmų teisininkas A.Iškauskas.