Tokį siūlymą Vilniaus savivaldybės tarybai teikia mero Remigijaus Šimašiaus komandos atstovas Renaldas Vaisbrodas. Pats R. Šimašius tam pritaria.

Politikas, taip pat einantis ir Lietuvos žydų bendruomenės vykdančiojo direktoriaus pareigas, pažymi, jog bendruomenė ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama pervadinti Kazio Škirpos alėją. Anot jo, esamas gatvės pavadinimas supriešina visuomenę.

Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams.

„Žydų bendruomenės pozicija – Kazio Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams. Šis teiginys grindžiamas Lietuvių Aktyvistų Fronto vado, 1941 metų sukilėlių paskelbtos nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko K. Škirpos inspiruotų ir dažnai pasirašytų tekstų ištraukomis: „Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. (...) Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti“, – teigia R. Vaisbrodas.

Jis pateikia ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadą vertinant K. Škirpos veiklą II Pasaulinio karo metais. Joje  K. Škirpos, kaip istorinės asmenybės veikla, vertinama nevienareikšmiškai.

„Iš vienos pusės jis buvo Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui. Kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų“, – teigiama pažymoje.

Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti holokaustą LAF nariams II pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.

R. Vaisbrodas pabrėžia, jog būtina koncentruotis „į tai kas vienija, o ne tai kas skiria“.

„Kazys Škirpa, Lietuvos kariai savanoriai, tarp jų ir daugiau nei 3000 žydų kovojo už Lietuvos laisvę. Todėl, prasminga pažymėti vieną iš nepriklausomybės kovų simboliu tapusį 1919 metais sausio 1 dieną Gedimino pilies bokšte įvykusį Lietuvos vėliavos iškėlimą“, – motyvus suteikti Trispalvės pavadinimą pateikia tarybos narys.

Anot jo, savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijos inicijuotoje vilniečių apklausoje, kurioje dalyvavo 600 respondentų, du trečdaliai pasisakė už pavadinimo keitimą.

Klausimą Vilniaus savivaldybės taryba turėtų svarstyti kitą trečiadienį.

Meras Remigijus Šimašius sako pritariantis kolegos siūlymui.

„Galime aukštinti darbus, kurie to verti, bet jei dėl asmenybės veiksmų galėjo nukentėti kiti žmonės, negalime to ignoruoti. Mokydamiesi iš šių pamokų, kiekvieną naują sumanymą dėl istorinių veikėjų pagerbimo tikriname iš visų pusių. Gatvių pavadinimai, paminklai ir atminimo lentos mums turi priminti šlovingą istoriją ir garbingus veiksmus, bet negali skaldyti visuomenės“, – feisbuke trečiadienį rašė meras.

Anot jo, K. Škirpa su savanoriais 1919-aisiais iškėlė Trispalvę Gedimino pilies bokšte, todėl šiai alėjai tiktų jos vardas.