Šimtamilijonines skolas panaikinti bandanti sostinės savivaldybė vieną po kito rengia jai priklausančio nekilnojamojo turto aukcionus. Deja, geriausi objektai jau parduoti, o visokio šlamšto nepavyksta iškišti net dešimteriopai sumažinus kainas.

Atpigo net 20 kartų

Administracinės, prekybinės patalpos, geresnės būklės sandėliai ar statiniai miesto centre, kuriems yra priskirtas žemės sklypas, – tokie ir panašūs objektai jau dingo iš privatizuojamų Vilniaus savivaldybės objektų sąrašo.

Dabar valdininkai suka galvas, ką daryti su įvairiu praktiškai beverčiu turtu, kurio niekas neperka. Pastaruoju metu kone kasdien rengiamuose aukcionuose savivaldybė siūlo sovietmečio laikų slėptuves, sandėliukus, apgriuvusias ir apdegusias Šnipiškių lūšnas ar net viešojo tualeto patalpas, įrengtas betoninio pastato Žirmūnuose rūsyje.

Kai kurie šių objektų savivaldybės aukcionuose siūlomi jau keletą metų, tačiau iškišti šio turto nepadeda net drastiškai mažinamos kainos. Pavyzdžiui, 52 kv. m ploto negyvenamosios patalpos pirmame medinės lūšnos aukšte Kalvarijų gatvėje 2008 m. rugsėjį buvo siūlomos už pradinę 105 tūkst. litų kainą.

Šių metų vasarį patalpas savivaldybė dar bandė parduoti už pradinę 50 tūkst. litų kainą, o šią savaitę vyksiančiame aukcione nustatyta pradinė kaina – jau 35 tūkst. litų.

Kai kurių patalpų kaina per porą metų sumažėjo ir daugiau nei 20 kartų. Už 17,6 kv. m ploto patalpas Šilutės gatvėje stovinčio medinio pastato pastogėje prieš dvejus metus savivaldybė norėjo gauti bent 93 tūkst. litų. Dabar pirkėją šioms pusiau sudegusiame name esančioms patalpoms tikimasi rasti nustačius vos 3920 litų pradinę kainą.

Kainą derina prie rinkos

Kaip sakė Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus specialistas Antonas Nikitinas, šių patalpų Šilutės gatvėje kaina nuo 2008 m. buvo mažinama, nes keitėsi turto vertė.

"2008 m. objektas buvo parduodamas pagal 2008 m. turto vertinimą, o 2010 m. buvo užsakyta nauja nepriklausomų vertintojų Turto vertinimo ataskaita, ir dabar objektas parduodamas atitinkamai pagal 2010 m. kainas", – aiškino jis.

Pasak savivaldybės tarnautojo, parduodamų patalpų kainos kiekvieną mėnesį svarstomos savivaldybės Privatizavimo komisijos posėdžiuose, o vertė nustatoma atsižvelgiant į įvairius kriterijus – rinkos kainas, turto būklę ir panašiai.

Jei netikėtų, aukcionų neskelbtų

Nuo šių metų pradžios įvyko 33 savivaldybės nekilnojamojo turto objektų aukcionai. Juose įvykdytų sandorių vertė – beveik 6,777 mln. litų. Tiesa, ne visos šios lėšos jau pasiekė miesto biudžetą, nes dar vyksta privatizavimo procedūros – tikrinamas pirkėjų patikimumas, derinamos pirkimo–pardavimo sutartys.

Nekilnojamojo turto aukcionus rengiantys valdininkai pastebi, kad pirkėjai labiau domisi geresnės kokybės, apie 100 tūkst. litų kainuojančiomis patalpomis. Mažiausią susidomėjimą kelia sovietmečiu įrengtos slėptuvės, kurios turėjo tapti gyventojų prieglauda karo atveju. Nepaisant to, vien iki šio mėnesio pabaigos savivaldybė bandys rasti pirkėjų beveik dešimčiai slėptuvių.

Vis dėlto valdininkai viliasi, kad anksčiau ar vėliau pavyks rasti pirkėjų ir šiam turtui. "Savivaldybė, skelbdama aukcioną, visada tikisi, kad paskelbti aukcionai įvyks ir biudžetas gaus lėšų. Kitu atveju, aukcionai nebūtų skelbiami", – teigė A.Nikitinas.

Pasak jo, tokių pirkėjų, kurie savivaldybės siūlomą turtą įsigytų tikėdamiesi jį brangiau perparduoti atsigavus rinkai, nėra daug. Šiuo metu žmonės dažniausiai pastatus perka sau ir iškart imasi juos tvarkyti, siekdami paversti gyventi ar komercinei veiklai tinkamomis patalpomis.

Pirkėjų ratas – siauras

Nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis nesistebi, kad savivaldybė sunkiai randa slėptuvių ar patalpų apgriuvusiose lūšnose pirkėjų.

Pasak jo, įsigyjant slėptuvės patalpas reikia labai aiškiai žinoti, kam jos bus panaudotos. "Pirmiausia reikėtų keisti tokių patalpų paskirtį, todėl reikia žinoti, kam jas paskui parduosi arba išnuomosi. Potencialių tokių patalpų naudotojų ratas yra labai siauras. Slėptuvės yra rūsiuose, neturi langų, todėl bet kam netinka", – aiškino S.Vagonis.

Jo manymu, pirkėjus galėtų sudominti įvairios palėpės, kurias būtų galima paversti gyvenamosiomis patalpomis, tačiau nuo tokių pirkinių žmones sulaiko galimos teisinės bėdos. Patalpų rekonstrukciją reikėtų derinti su kaimynais, o praktika rodo, kad jie ne visuomet būna geranoriški.

Šią bėdą būtų galima išspręsti, jei parduodama pastatą savivaldybė neišskaidytų jo į atskiras patalpas, tačiau valdininkai elgiasi priešingai.

Jeigu kas nors norėtų įsigyti ir atsistatyti jau minėtą namą Šilutės gatvėje, turėtų dalyvauti trijuose aukcionuose. Į tiek patalpų išskaidytas visas pastato plotas, jo palėpė parduodama kaip dvejos atskiros patalpos.

"Didelius objektus verta skaidyti į mažesnes patalpas, ypač esant ekonomikos krizei, kai didelio ploto nelabai kam reikia. Tačiau kalbant apie namus, gal geriau iškart įsigyti visą objektą ir jį tvarkyti", – svarstė S.Vagonis.

"Ober-Haus" ekspertas sakė, kad jo bendrovė savivaldybių skelbiamais aukcionais beveik nesidomi ir nekilnojamojo turto savo klientams juose neieško.