Tvoros ir spynos – taip lankytojus dažnai pasitinka vieni gražiausių sostinės senamiesčio objektų – tarp pastatų pasislėpę vidiniai kiemeliai.

Kelią pastoja vartai

Į senamiesčio kiemus mielai užsuktų tiek po Vilnių besidairantys užsienio turistai, tiek nostalgijos jaunystės miestui vedami vilniečiai. Deja, dažnai tai neįmanoma, nes kiemai užtverti tvoromis ir vartais. Net ir gerai sostinės senamiestį pažįstantiems gyventojams neverta savo kelio trumpinti bandant kirsti žinomus kiemus. Visokios užtvaros dygsta tarsi grybai po lietaus, tad vieną dieną sėkmingai perėjus kokį nors kiemą, kitą gali tekti sukti atgal.

Senamiesčio gyventojai aiškina, kad kitos išeities jie neturi. Tvoros, pasak jų, reikalingos, kad kiemuose nesišlaistytų girtaujantis jaunimas ir prieglaudos sau neieškotų valkatos. Senamiestyje įsikūrę vilniečiai susiduria ir su dar viena problema – jų kiemuose automobilius dažnai palieka iš atokesnių Vilniaus rajonų į darbą centre atvykstantys gyventojai.

Tačiau paveldo saugotojai ir gyventojai, kurie vis dėlto norėtų užmesti akį į sostinės istoriją menančius kiemus, atkerta: gyvenimas senamiestyje turi savo kainą.

Reikia atverti

"Uždari kiemai yra viena didžiausių Vilniaus paveldosaugos problemų, – pripažino sostinės savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas. – Suprantu, kad nuosavybės teisė šventa, tačiau yra ir visuomenės interesas, kurio taip pat reikia paisyti."

Pasak V.Karčiausko, siekiant atverti senamiesčio kiemus, kyla ir teisnių problemų. "Dažnai būna nesutvarkyti nuosavybės klausimai. Aplink įsikūrę gyventojai nebūtinai yra ir kiemo savininkai. Kitas dalykas, kiemai dažnai susisiekia vienas su kitu, todėl dirbti jau tektų ne su vieno, o su kelių kiemų šeimininkais", – aiškino paveldosaugininkas.

Vis dėlto, vienas būdas atverti senamiesčio kiemus, pasak V.Karčiausko, yra – tereikia priimti teisės aktus, kurie neleistų kiemų laikyti uždarytų. Šiuo metu ruošiama nauja Vilniaus senamiesčio tvarkymo ir statybų taisyklių redakcija. Nors, Paveldo skyriaus vedėjo teigimu, šioms taisyklėms pateikta nemažai pastabų, jose turėtų atsirasti ir punktas, numatantis, kad tam tikromis dienos valandomis visi kiemai privalo būti atidaryti.

"Žinoma, kad tuos kiemus reikia atverti. Tai yra viena gražiausių senamiesčio dalių, tačiau ji nematoma. Fasadai yra viena, o autentiškumu alsuojantys kiemai – visai kas kita. Aš pats gyvenu senamiestyje, tačiau mūsų kiemas dienomis visada būna atviras", – tikino V.Karčiauskas.

Turistams būtų įdomu

Nuomonės, kad bent jau tam tikromis valandomis kiemus reikia laikyti atvirus, laikosi ir viena labiausiai patyrusių Vilniaus gidžių, Lietuvos gidų sąjungos pirmininkė Nijolė Jankauskienė. Pasak jos, tada turistams būtų galima pasiūlyti ir naujų pasivaikščiojimo po Lietuvos sostinę maršrutų.

"Turistai retai prašo pavedžioti po senamiesčio kiemus. Turbūt nelabai ir žino, kad čia yra toks grožis. Gidai patys rodo iniciatyvą ir sostinės svečius veda į tuos kiemus, kurie dar atviri, o parodyti juose tikrai yra ką", – kalbėjo N.Jankauskienė.

Gidė neabejoja, kad pasiūlius ekskursiją, kurios maršrutas kiemeliais vestų iš vieno Vilniaus senamiesčio galo į kitą, toks pasivaikščiojimas tarp turistų būtų labai populiarus. Deja, bent jau kol kas toks maršrutas neįmanomas, nes kelią pastotų tvoros.

"Lietuvos sostinės kiemus knygoje "Tarp Vilniaus ir Berno" nuostabiai aprašė šveicaras Maxas Schweizeris, jis buvo tiesiog sužavėtas tų kiemelių auros, juose vykstančio gyvenimo. Jei tai įdomu šveicarui, kodėl neturėtų būti įdomu kitiems", – svarstė N.Jankauskienė.

Ji sakė suprantanti ir senamiesčio gyventojus, kuriems nepatinka, kai po jų kiemus vaikšto svetimi žmonės, tačiau mato ir kitą reikalo pusę.

"Gyvenimas miesto senamiestyje įpareigoja. Reikia suprasti, kad jei jau gyveni šioje Vilniaus dalyje, už tai teks mokėti tam tikrą kainą. Taip yra visame pasaulyje. Naktimis tie kiemai gali būti ir uždaryti, bet esu įsitikinusi, kad privalo būti nustatytos valandos, kuriomis visi norintys galėtų į kiemelius laisvai užeiti ir po tą grožį pasidairyti", – teigė gidė.

Atimta galimybė paklysti

Dažnai pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį patraukiantį poetą, Nacionalinės premijos laureatą Aidą Marčėną taip pat liūdina į kiemelius vedančius vartus surakinusios spynos. "Aš tuo nesipiktinu, bet mano toks požiūris, kad aš nesipiktinu niekuo. Tačiau pats principas yra labai blogas", – teigė poetas.

Daugelyje eilėraščių apie Vilnių ir jo užkaborius rašiusio A.Marčėno nuomone, uždari kiemai blogai ne tik dėl to, kad juose negali pasidairyti turistai. Sukabintos spynos sunaikino ir didelę dalį senamiesčio romantikos.

"Iš manęs atimta galimybė Vilniuje pasiklysti. Jaunystėje, net ir labai gerai pažinodamas miestą, sugebėdavau pasiklysti, nes pradėjęs landžioti kiemais nežinodavau, kurioje vietoje išeisiu. Juk tai žavu, romantiška. Dabar viso to nebeliko", – sakė A.Marčėnas.

Menininką nervina ir nelygybė – gražiausi miesto vaizdai atsiveria tik tiems, kurie sugebėjo privatizuoti ir užsitverti sklypus senamiestyje. "Kodėl koks nors, atsiprašant, debilas, kuris turi pinigų, išėjęs į savo kiemą Užupyje gali žvelgti į Vilnių iš viršaus, o aš, šį miestą mylintis žmogus, negaliu? O ką man daryt, jei vedamas nostalgijos užsimanysiu kokiame nors jaunystės "brome" išgerti, pavyzdžiui, obuolių vyno?" – kalbėjo poetas.

Svarbiausia – saugumas

Senamiesčio seniūnas Romasis Petrauskas dienraščiui aiškino, kad variantus, kaip bent tam tikromis valandomis atverti kiemus, galima svarstyti, tačiau teigė, kad puikiai supranta ir senamiesčio gyventojų problemas. Pasak jo, vartai ir spynos – bene vienintelis būdas apsisaugoti nuo valkatų.

"O ką tiems žmonėms daryti? Juk niekas nenori, kad jų kiemas virstų valkatų landyne. Kaip žmonės išmano, taip ir ginasi nuo tokių dalykų", – teigė seniūnas. Pasak jo, nuo valkatų kenčia ir Odminių gatvėje įsikūrusios Senamiesčio seniūnijos kiemas, į kurį užsukus nosį riečia šlapimo kvapas. R.Petrausko teigimu, seniūnija skundų dėl uždarytų kiemų nėra sulaukusi, tad ir veiksmų juos atverti nesiima.

Nuomonės, kad sostinės senamiesčio gyventojų rūpestis savo saugumu nusveria viešąjį interesą, laikosi ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas. "Nevadinčiau to problema, greičiau rūpesčiu. Reikia atkreipti dėmesį, kad per pastaruosius metus labai pasikeitė senamiesčio gyventojai. Dabar čia daugiausia gyvena turtingesni žmonės, kurie rūpinasi savo saugumu, o Vilniaus senamiestyje tikrai nėra labai saugu", – teigė G.Rutkauskas.

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra nuo 2000 m. įgyvendina Bendruomenės ugdymo programą. Pagal šią programą senamiesčio gyventojai gali gauti finansinę paramą kiemui tvarkyti, o už tai turėtų įsipareigoti šviesiu paros metu jį laikyti atvirą. Tačiau, pasak agentūros vadovo, gyventojai dažniau prašo pagalbos tvarkyti pastatų stogams ar fasadams, o paramos kiemui tvarkyti kreipėsi vos keli senamiesčio gyventojai.

"Sunku pasakyti, kodėl ši programos dalis nepopuliari. Gali būti, kad žmonės bijo įpareigojimo dieną kiemą atidaryti. Kita vertus, kiemas dažniausiai priklauso ne vienam namui, o keliems. Tokiu atveju daug gyventojų turi susitarti tarpusavyje, o susitarti lengviausia yra dėl saugumo, tai yra dėl vartų ir spynos. Manau, kad kol kas toks yra mūsų visuomenės mentalitetas, todėl kažin ko čia nenuveiksi. Mes šito dalyko vienpusiškai neišspręsime, negalime tiesiog imti ir nurodyti, kad kiemai turi būti atviri", – sakė pašnekovas.