Iniciatyvą pasirašė 17 Vilniaus tarybos valdančiųjų bei opozicijos atstovų. Jos autoriai nurodo, kad šių metų vasario 26 dieną teismas konstatavo, jog Didžiosios Britanijos piliečio M.A.Haroldo elgesys buvo „neetiškas, prieštaraujantis viešai tvarkai ir gerai moralei elgesys, menkinantis Lietuvos valstybę bei suponuojantis nelojalumą valstybei“.

„Aš laukiau, kol inicijuos ar rimtesnės institucijos, ar sekretoriatas pats organizuos šitą darbą, bet buvo ir vasarą - žadėjau imtis šito darbo prieš porą, trejetą mėnesių (...), seniau nebuvau įsiskaitęs ir teismo nutarties“, - BNS dėstė interpeliacijos iniciatorius liberalas Vidmantas Martikonis paklaustas, kodėl atstatydinimą siūlo praėjus tiek laiko nuo pažeidimo.

V.Martikonis sako, kad trečiadienio tarybos posėdyje šis klausimas neįtrauktas „dėl teisinių kazusų“ motyvuojant tuo, jog nuo teismo sprendimo praėjo per ilgas laikas. V.Martikonis sako sieksiantis M.A.Haroldo atstatydinimo bet kuriuo atveju.

Šiuo metu jokiai frakcijai nepriklausantis M.A.Haroldas yra vienas politikų, palaikančių opozicijos inicijuotą interpeliaciją liberalų vicemerui Linui Kvedaravičiui. Vicemero bendrapartietis V.Martikonis teigia, kad su šiuo faktu jo iniciatyva niekaip nėra susijusi.

Atsižvelgiant į teismo sprendimą, V.Martikonio parengtame tekste pažymima, kad M.A.Haroldas pažeidė etiką, nesusilaikė nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, nesivadovavo valstybės politikams privalomais pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo ir pavyzdingumo principais.

„Pritariame Teismo vertinimui, kad tokia Tarybos nario M. A. Harlod veika nėra suderinama su tarybos nario pareigomis“, - teigiama dokumente.

2016-ųjų birželį tuometinis valdančiosios sostinės Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas M.A.Haroldas socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad Lietuva turėtų įteisinti gėjų santuokas ir „priimti tūkstantį pabėgėlių tuojau pat“, nes tai būtų naudinga Lietuvos įvaizdžiui. Savo įrašą jis paaštrino necenzūriniais pasisakymais apie Lietuvą, rašydamas „F...k you Lithuania“.

Dėl šio pasisakymo liberalai nusprendė pašalinti britą iš frakcijos savivaldybėje - savo „Facebook“ paskyroje po frakcijos sprendimo jis atsiprašė už savo žodžius Lietuvos ir lietuvių, sakydamas, kad pasimokė iš šios klaidos.

Trečiadienį jis BNS sakė, kad interpeliacijos iniciatorius bando politizuoti teismo sprendimą.

„Aš nežinau, kokią motyvaciją galėtų turėti žmogus pabandyti atimti demokratiškai laimėtą mandatą iš žmogaus dėl itin seno veiksmo, kur jau buvo sprendimas ir aš tris kartus atsiprašiau. Tai tikrai yra nesąmonė“, – kalbėjo tarybos narys.

M.A.Haroldas nebuvo Liberalų sąjūdžio partijos nariu, jis dalyvavo savivaldos rinkimuose liberalų sąraše ir buvo pirmasis ne Lietuvos pilietis, išrinktas į savivaldybės tarybą.

Vilniaus miesto meras liberalas Remigijus Šimašius sakė, kad klausimas į darbotvarkę neįtrauktas, nes mandato panaikinimo iniciatoriai praleido terminą.

„Net ir terminai yra praleisti, tai tuo pagrindu nėra net ir keliama į darbotvarkę, nes per mėnesį nuo fakto paaiškėjimo reikia tokius dalykus inicijuoti, o dabar jau praėjo daugiau nei pusė metų“, – žurnalistams teigė R.Šimašius.

Jis pats tokios iniciatyvos savo parašu sako nepalaikęs.

Įstatymai numato, kad savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūra taikoma dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų jiems einant pareigas. Pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą, jei turima pagrįstų įrodymų, jog tarybos narys sulaužė priesaiką ar nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų, turi teisę ne mažiau nei trečdalis tarybos narių. Jei procedūrai pritaria taryba, kreipiamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados. Teismui konstatavus, jog tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ar nesilaikė įstatymų, sprendimą dėl tarybos nario mandato netekimo gali priimti trys penktadaliai tarybos narių.

Tokia procedūra jau taikyta Raseinių mero „darbiečio“ Algirdo Griciaus atžvilgiu, tačiau ji nutraukta teismui konstatavus, jog meras priesaikos nesulaužė ir įstatymų nepažeidė.