Vilniaus savivaldybė tikina suradusi būdą, kaip sutaupyti 2–3 mln. litų: dangoraižis ir jam pavaldžios bendrovės bei įstaigos elektros energiją pirks centralizuotai. Dabartiniai tiekėjai šia sėkme abejoja.

Kasmet sudeginami milijonai

Per metus Vilniaus miesto savivaldybė ir jos valdomos bendrovės, ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, savivaldybės administruojami pastatai sunaudoja apie 142 mln. kWh elektros energijos. Iš viso – 350 vartotojų, kurie už šią paslaugą tiekėjui ir skirstytojui bendrai atriekia apie 61 mln. litų.

Daugiausia elektros sunaudoja trys savivaldybės valdomos bendrovės: "Vilniaus troleibusai", "Vilniaus vandenys" ir Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai. "Vilniaus troleibusų" generalinis direktorius Rimantas Striška atskleidė, kad per metus jo bendrovė sunaudoja apie 27,5 mln. kWh elektros energijos, už kurią tenka pakloti 7,3 mln. litų.

Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų vadovo Juozo Bartkevičiaus teigimu, miestui apšviesti per metus reikia 17 kWh elektros energijos, arba 12 mln. litų. Kadangi lėšų šioms reikmėms trūksta, mieste paliktas veikti kas trečias gatvės žibintas. Vadinasi, dabar per metus apšviesti sostinės gatves kainuoja apie 6 mln. litų.

Tikisi nusiderėti 1–2 centus

Sunkmetis ir milijoninės skylės biudžete privertė Vilniaus miesto savivaldybę išbandyti pačius įvairiausius elektros energijos taupymo būdus. Naujausia idėja – pirkti elektros energiją centralizuotai. Dabar kiekvienas savivaldybės valdomas subjektas turi atskiras elektros tiekimo sutartis ir už paslaugą moka atskirai. Tačiau artimiausiu metu jas ketinama nutraukti ir skelbti vieno elektros tiekėjo paieškų konkursą.

"Pirkdami paslaugą centralizuotai tikimės sutaupyti apie 1–2 centus nuo 1 kWh, arba 2–3 mln. litų per metus, ir tas lėšas panaudotume kitoms savivaldybės reikmėms. Manau, kad Rytų skirstomieji tinklai nelabai šiam planui priešinsis. Juk jie ir toliau liks elektros energijos skirstytojai. Vien už paskirstymą šiai bendrovei tenka apie 26 centus nuo sunaudotos 1 kWh. Jiems nėra skirtumo, kieno tiekiamą elektros energiją skirstyti", – tikino Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius.

Konkursas dėl centralizuotai perkamos elektros energijos gali būti skelbiamas jau gegužę. Mat pagal Vyriausybės patvirtintą Lietuvos elektros rinkos plėtros planą visi vartotojai, kurių elektros sunaudojimo galia siekia 400 kWh ir daugiau, privalo iki šių metų liepos 1-osios pasirinkti elektros tiekėją. Mat iki šiol elektros tiekėjais buvo vadinami Rytų skirstomieji tinklai. Po liepos 1-osios jie liks tik elektros energijos skirstytojai.

Privačiam versle pasiteisino

Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis pabrėžė, kad mintis sumažinti išlaidas elektrą perkant centralizuotai ne iš piršto laužta. Esą šiuo keliu yra pasukusios keletas stambių privačių įmonių. Jų pavyzdžiai rodo, kad toks taupymo planas pasiteisino.

"Jie tikrai nusiperka pigiau. Kiek – negaliu atsakyti. Kaip kas sugeba susiderėti. Tikslūs skaičiai yra kiekvienos bendrovės komercinė paslaptis. Iš mūsų turimos informacijos galime spręsti, kad jie vidutiniškai susidera dėl 1 centu mažesnės kainos", – atskleidė A.Šešelgis.

Vienintelis plano minusas, kad perkant elektros energiją centralizuotai vėliau gali kilti bėdų dėl sunaudotos elektros apskaitos ir atsiskaitymo. Mat savivaldybė ir jos valdomi subjektai elektros energiją perka septyniais skirtingais tarifais. Minėtas 43 centų už 1 kWh įkainis tėra kainos, kuria perkama elektros energija, vidurkis.

Be to, ar nenutiks taip, kad vienai bendrovei nesusimokėjus savos dalies, paslauga bus išjungta visiems savivaldybės valdomiems subjektams? Tačiau A.Šešelgio nuomone, didelių sunkumų dėl to neturėtų kilti. Mat greičiausiai ir toliau kiekvienas subjektas sunaudotos elektros energijos apskaitą ves ir už paslaugą mokės atskirai.

Tiesa, Vilniaus valdžia siekia sumažinti tik tiekiamos elektros kainą. Skirstytojams, Rytų skirstomiesiems tinklams, užmokestį yra patvirtinusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir šis įkainis nekeičiamas.

RST abejoja plano sėkme

Šalyje veikia apie 40 elektros tiekėjų, kurie galės dalyvauti Vilniaus valdžios skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose. Savivaldybė sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju planuoja pasirašyti ilgam laikotarpiui, 1–3 metams. Tačiau ar atsiras norinčių pigiau tiekti paslaugą ir kiek realiai įmanoma nusiderėti nuo esamos kainos – Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacija nekomentuoja.

Rytų skirstomųjų tinklų (RST) atstovai nedrįsta vienareikšmiškai tvirtinti, kad Vilniaus valdžiai pavyks elektros energijos įsigyti pigiau.

"Kiek savivaldybė iš to išloš – sunku pasakyti. Be abejo, jie ir skelbs viešąjį konkursą tam, kad paslaugą įsigytų pigiau. Kiek ta kaina galėtų būti mažesnė – priklausys nuo konkurso sąlygų ir derybų. Pavyzdingi klientai tikrai gali tikėtis labai gerų sąlygų, tačiau Vilniaus savivaldybės atveju... Jūs žinote, kokios ten problemos", – nutęsė RST atstovė spaudai Edita Sirutienė.

"Vilniaus diena" primena, kad šių metų pradžioje kilo skandalas: RST pagrasino Vilniaus miesto savivaldybei atjungsiantys elektrą, jeigu valdžia ir jai pavaldžios bendrovės nesumokės skolos už sunaudotą elektros energiją. Jos buvo susikaupę apie 5 mln. litų. Žiemą sostinės gatvės būtų skendėję tamsoje, dieną – paralyžiuotas troleibusų eismas. Tačiau savivaldybei pavyko susiderėti, kad skola per metus bus sugrąžinta dalimis, be to, pažadėta už ateityje sunaudotą elektrą atsiskaityti laiku.