Kaimynams – problemos

Jeruzalėje Bitininkų g. 4 namo gyventojų bendruomenei žinia, kad į 4 kambarių butą pirmajame aukšte atsikraustys 8 vaikų šeimyna iš reorganizuojamų "Gilės" socialinės globos namų, trenkė it perkūnas iš lapkričio dangaus.

"Mūsų bendrijos niekas neinformavo ir niekam net mintis nekilo, kad šiame name galėtų būti socialinis būstas, – "Vilniaus dienai" sakė daugiabučio bendrijos pirmininkas Žilvinas Misevičius. – Kai klausiau buto savininko, ar rado pirkėją, jis sakė, kad tai bus jauna šeima su vaikais, bet nė žodžiu neužsiminė, kad butą perka savivaldybė globos namų vaikams. Būčiau žinojęs, bent būčiau papriekaištavęs tam pardavėjui, kad užkrauna mums tokį "palikimą". Juk girdime iš žiniasklaidos, kaip elgiasi globos namų auklėtiniai."

Globotiniai ir perkeltieji į butus nepilnamečiai grupelėmis šlaistosi prie prekybos kioskų, vagiliauja. Juos sučiupę policininkai iš nuovados privalo grąžinti atgal, nes vagišiai dažnai nė 14 metų neturi. Per metus pradedama šimtai ikiteisminių tyrimų dėl vaikų, pabėgusių iš globos namų.

Sostinės Džiaugsmo gatvės gyventojai irgi neapsidžiaugė, kai 2016 m. ten atsikraustė šeimyna iš buvusių Žolyno globos namų. Nepilnamečiai nuolat trynėsi prie prekybos centro, kaulijo pinigų, keikėsi, užkabinėjo praeivius. Padaugėjo darbo ir policijai, nes iš šeimynos buvo dingusi nepilnametė, o vieno bėglio jau pirmaisiais mėnesiais teko ieškoti keturis kartus.

Kaltina švaistymu

Ž.Misevičius taip pat nerimavo, kokio amžiaus yra būsimieji kaimynai, ar nedarę nusižengimų, kiek socialinių darbuotojų juos prižiūrės ir pan.

"Jaučiame nerimą, kad ir mums tie nauji gyventojai gali sudrumsti ramų gyvenimą. Deja, nei bendrija, nei gyventojai, kaip išsiaiškinome su advokatu, nieko negali pakeisti, – apgailestavo pašnekovas. – Bet tikrai nepakęsime, jeigu naujieji kaimynai elgsis netinkamai, turime kieme įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, kontroliuosime, kiek įmanoma."

Tikrai nepakęsime, jeigu naujieji kaimynai elgsis netinkamai, turime kieme įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, kontroliuosime, kiek įmanoma.

Visgi bendrijos pirmininkas viliasi, kad nepageidaujamų kaimynų sulaukusiems gyventojams gali padėti viešumas: "Mes nesmerkiame iš anksto tų žmonių, bet norime atkreipti dėmesį, kad savivaldybė ne tik užprogramuoja galimas problemas, bet ir neracionaliai naudoja viešąsias lėšas. Manau, kad už tuos 124 tūkst. eurų, kurie skirti pirkti 4 kambarių butui mūsų, sakyčiau, prestižiniame rajone, kur nors toliau nuo centro būtų galima surasti paprastesnio turto ir nupirkti gerokai didesnį gyvenamąjį plotą. O jei kalbame apie vaikus, tikrai už tokias lėšas Vilniaus pakraštyje galima nupirkti gyvenamąjį namą, kur jiems būtų kur žaisti, gal ir darže padirbėti, pažinti tikrąjį gyvenimą."

Vilniaus savivaldybė į privatizuojamų objektų sąrašus yra įtraukusi daugybę butų ir namų, kuriuos pardavinėja aukcionuose. Nejaugi iš šio turto nieko negalima pritaikyti iš globos namų perkeliamiems vaikams? Mat "Gilės" šeimynoms bus ieškoma pirkti dar 5 būstų. Šiam tikslui pernai buvo skirta 300 tūkst., o šiemet – 250 tūkst. eurų. O perkami šie butai "po kilimu" – neskelbiamų derybų būdu.

Buto Bitininkų g. kainą palyginome su kito savivaldybės pirkinio, skirto "Gilės" globos namų 8 vaikų šeimynai, kaina: birželį taip pat neskelbiamų derybų būdu už 90 tūkst. eurų buvo įsigytas 327 kv. m ploto namas su dviem garažais, stogine ir 6 arais žemės Ūlos g. Naujosios Vilnios seniūnijoje. O gerokai brangesnio buto Bitininkų g. plotas – tik 136,53 kv. m.

Neskaidrumą dangsto įstatymu

Oficialiai Vilniaus savivaldybė rašo, kad "pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas, jeigu iš anksto yra žinoma konkreti nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta, nekilnojamieji daiktai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir kitos alternatyvos to neužtikrina".

Esą nuo pernykščio rudens vaikų namų "Gilė" atstovai apžiūrėjo 37 būstus, kurie galėtų tikti šeimynoms apsigyventi bendruomenėje, ir tik du iš jų – minėtas namas Ūlos g. ir butas Bitininkų g. 4 – atitiko keliamus reikalavimus. Kas šių būstų pardavėjai – paslaptis, mat juos saugo asmens duomenų apsaugos teisės aktai.

Vilniaus savivaldybė atsisako teikti informaciją ir apie būsimus bendruomenės gyventojus: kiek šeimynoje vaikų, kokio jie amžiaus, ar turėję problemų su teisėsauga, yra bėgę iš globos namų.

Pasak Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus atstovės Neringos Kolkaitės, sulyginus teisėsaugos informaciją su duomenimis apie šeimynos narius, tapatybę nustatyti labai lengva: "Šiuo atveju mes tikrai nenorime pyktis su Asmens duomenų apsaugos įstatymu ir su Asmens duomenų apsaugos inspekcija."