Vilniečiams dėl mašinų galvas skauda labiausiai

Siūlo įtraukti gyventojus

"Juokinga klausytis tokių kalbų, kai problemas reikia spręsti neatidėliojant, nes miestas auga, o nei tramvajaus, nei metro greitai nepastatysime, ant dviračių žmonės tikrai nepersės, taigi,  automobilių tik daugės, ir juos reikės kažkur laikyti", – sakė A.Strelčiūnas. Jis mato keletą praktinių šios problemos sprendimo būdų, tik  būtina, kad dalyvautų pati savivaldybė, būtų bendradarbiaujama su miestiečiais.

"Prie daugiabučių namų esančias aikšteles galima išplėsti maždaug trečdaliu. Kai ant vejos metų metus statomi automobiliai, jos praktiškai nebelieka, ir ten galima būtų išasfaltuoti vietas automobiliams. Bet savivaldybė tuos darbus gali atlikti tik atsirėžusi dalį kiemo kaip infrastruktūros teritoriją", – dėstė pašnekovas.

Savivaldybės propaguojama kaimynijų programa taip pat sudaro galimybę tvarkant namų kiemus suprojektuoti ir įrengti vietas automobiliams. Dalis tokių projektų – iki 10 eurų už 1 kv. m kiemo sutvarkymą – apmokama savivaldybės lėšomis, tačiau vilniečiai šia programa naudojasi vangiai. Mat prieš tai būtina suformuoti namo sklypą, o po kiemo atnaujinimo savo lėšomis jį tvarkyti mažiausiai 10 metų. Gyventojai, kuriems automobilių statymas neaktualus, nesutinka mokėti už kaimynų patogumus.

Prie daugiabučių namų esančias aikšteles galima išplėsti maždaug trečdaliu. Kai ant vejos metų metus statomi automobiliai, jos praktiškai nebelieka, ir ten galima būtų išasfaltuoti vietas automobiliams.

"Mano galva, geresnis sprendimas buvo, kai aikšteles automobiliams buvo galima įrenginėti gyventojų iniciatyva, jiems patiems prisidedant prie visų darbų 50 proc. kainos, – pastebėjo A.Strelčiūnas. – Iš savo praktikos žinau, kad, įdėdamas nuosavų lėšų, žmogus jaučiasi esąs ir proceso dalyvis, ir labiau atsakingas už rezultatą. Lazdynuose tokių pavyzdžių yra – štai prie Architektų g. 98 namo gyventojai išsiplėtė aikšteles ir dabar labai patenkinti. Tik jau atsiranda gudručių iš kitų namų, taikančių palikti ten savo automobilius. Todėl manau, kad tokie darbai turėtų būti daromi kompleksiškai, visame mikrorajone ar bent kelių gretimų namų gyventojams susikooperavus."

Per daug liberalumo

Esama ir kitų būdų, kaip sutvarkyti automobilių statymą sausakimšuose rajonuose. Kaip pavyzdį A.Strelčiūnas paminėjo žiedines sankryžas, viena jų – Lazdynuose, įsukant iš Laisvės prospekto. Ten yra savivaldybės žemė, kur būtų galima įrengti daugiaaukštes automobilių parkavimo aikšteles bent 500 automobilių. Tuomet automobiliai net neįvažiuotų į rajoną – palikęs ten mašiną, žmogus galėtų sėsti ant dviračio ar troleibusu į miestą važiuoti, o lazdynietis, vakare pastatęs savo automobilį, kulniuotų namo.

"Į tas daugiaaukštes aikšteles nebūtinai savivaldybė investuotų, – mano A.Strelčiūnas. – Galima numatyti sklypo tikslinę paskirtį, o aikšteles įrengtų verslas. Šitaip spręsti problemą galima ne tik Lazdynuose, o ir kiekviename rajone – šiek tiek sumažintume spūstis, ir žmonės neužgrūstų savo automobiliais paskutinių dar likusių žalių plotelių prie namų. Bet aš nematau šių dalykų naujame miesto bendrajame plane, kuris dar nepatvirtintas. Nereikia turėti iliuzijų – žmonės automobilių neatsisakys, bet, kad jie ne kiekvieną dieną važiuotų, miestas turi sudaryti sąlygas, o jų nėra."

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad naujame Vilniaus bendrajame plane apskritai nenumatomos automobilių stovėjimo vietos Senamiestyje.

"Šiuo metu nekilnojamojo turto vystytojai, statydami Senamiestyje, turi parūpinti 1 butui 0,25 automobilio stovėjimo vietos, – priminė A.Strelčiūnas. – Vystytojai ir taip labai stengiasi įvairiais būdais susimažinti normatyvus dėl automobilių statymo, o dabar Senamiestyje parkavimo reikalavimų apskritai nebeliks. Manyčiau, toks bendrojo plano kūrėjų požiūris į Senamiestį pernelyg liberalus ir reikėtų platesnių diskusijų."

Nori sumažinti vietų

Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis su kritika nesutinka.

"Mes taikome kelis būdus įrengti daugiau stovėjimo vietų gyventojų automobiliams. Pirmiausia, dabar tvarkome viešąsias erdves, privažiavimus ir bendrojo naudojimo gatves, ir ten įrengiamas maksimalus įmanomas vietų skaičius – tiek kiemuose, tiek gatvėse. Jas įrengus, stovėjimo vietos gatvėse turės būti apmokestinamos ir gyventojai galės nusipirkti metines korteles (7,20–43 eurai)", – dėstė M.Pakalnis.

Pasak jo, savivaldybė ne trukdo, o netgi padeda ir tiems, kurie nori įsirengti automobilių stovėjimo aikšteles savo namų sklypuose: "Yra kaimynijų programa, ir savivaldybė netgi skiria po 10 eurų už kiemo 1 kv. m sutvarkymą bei tų pačių stovėjimo vietų įrengimą kaimynijos teritorijoje. Gyventojams savo lėšomis reikia prisidėti tik jei projekto kaina viršija savivaldybės skiriamą sumą."

Tik Senamiestyje, kaip pripažino architektas, iš tiesų norima automobilių skaičių kuo labiau sumažinti.

"Pagal Statybos techninį reglamentą savivaldybė turi teisę nustatyti mažesnį stovėjimo vietų koeficientą. Šiuo metu jis yra nuo 0,25 iki 0,5, o naujajame bendrajame plane bus ne daugiau kaip 0,25. Todėl vystytojai, norintys statyti Senamiestyje, privalo numatyti, kad didžioji dalis jų pastato gyventojų ar darbuotojų atvyks viešuoju transportu," – akcentavo M.Pakalnis.

Siūlymas statyti daugiaaukštes aikšteles mikrorajonuose ir leisti žmonėms nemokamai parkuoti kartais net ne po vieną automobilį, pasak jo, kvepia socializmu: "Juk tai reikštų už visos visuomenės mokesčių lėšas įrenginėti kažkam automobilių stovėjimo vietas. Nemanau, kad tai socialiai teisinga, ir mes net tokių ekonominių galimybių neturime. O jeigu apmokestintume tas aikšteles, nemanau, kad visi automobilių savininkai sutiktų mokėti. Taip yra jau atsitikę su kai kurių verslininkų projektais – pristatė daugiaaukščių aikštelių ir šimtai vietų yra tuščios – žmonės jų neperka, o automobiliai toliau statomi kiemuose ir gatvėse."