Keliolika bevardžių sostinės gatvių šiandien turėtų gauti pavadinimus. Nors tikinama, kad gatvėms suteikiami nusipelniusių asmenybių vardai, sostinėje gali atsirasti ir Boriso Jelcino, Baskų ar Vikingų gatvės.

Bevardžių gatvių nemažai

Vilniaus miesto savivaldybės tarybai šiandien bus teikiamas siūlymas suteikti pavadinimus bevardėms sostinės gatvėms.

Antakalnio seniūnijoje turėtų atsirasti Žiemos ir Mikalojaus Husoviano gatvės, Fabijoniškių seniūnijoje – Nesvyžiaus gatvė, Senamiesčio – Vilnios Tako gatvė, Panerių – Mykolės Krinickaitės, Janinos Umiastovskienės ir Salpos gatvės, Pilaitės – Cintų ir Papiškių gatvės, Naujininkų – Sartų ir Vikingų gatvės, Naujosios Vilnios – Juozo Ereto, Keltų, Germanų, Baskų, Lyvių, Galindų gatvės, Verkių – Sietuvos gatvė, Vilkpėdės seniūnijoje – Naujoji Riovonių, Skaistvario ir Varžos gatvės.

Gatvių pavadinimus prieš sprendžiant savivaldybės tarybai svarsto ir sprendimus priima Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija.

Duoklė Rusijos prezidentui

Vilniuje vienai gatvei siūloma suteikti ir buvusio Rusijos prezidento B.Jelcino vardą.

B.Jelcinas (1931–2007 m.) – pirmasis nepriklausomos Rusijos Federacijos prezidentas. Jo įsaku 1994 m. pabaigoje įvedus kariuomenę pradėtas pirmasis Čečėnijos karas. Vienas iš Nepriklausomų valstybių sandraugos iniciatorių.

Dėl B.Jelcino vardo įamžinimo į Vilniaus miesto savivaldybę kreipėsi Seimo Užsienio reikalų komitetas. Vardo įamžinimo vieta Vilniaus mieste dar neparinkta. Kokie argumentai pateikti gatvei Vilniuje suteikti šį vardą, savivaldybė neatskleidžia.

Pavadinimai dubliuojasi

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Geodezijos ir kartografijos poskyrio vedėja Rimutė Beniulienė papasakojo, kodėl kai kurioms gatvėms norima suteikti konkrečius vardus.

Pasak R.Beniulienės, Vilnios Tako gatvė bus vietoj Kranto gatvės. Kranto gatvės pavadinimas Vilniaus mieste panaikinamas, nes Kranto gatvė yra Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių mieste.

Bevardės gatvės, R.Beniulienės teigimu, pavadintos nusipelniusių asmenų vardais.

Pateikė argumentus

Nors savivaldybės atstovai ir tikina, kad gatvėms suteikiami nusipelniusių asmenybių vardai, visgi sunku suvokti, kuo Lietuvai ar juolab Vilniui nusipelnė, pavyzdžiui, vikingai.

Toliau pateikiame savivaldybės atstovų argumentus, kodėl gatvėms siūlomi vienokie ar kitokie vardai.

Pavyzdžiui, M.Krinickaitė-Astaškienė (1908 m. spalio 19 d. Rygoje – 1954 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje) – Lietuvos teatro aktorė, režisierė, dramaturgė. 1929 m. baigė Vilniaus mokytojų seminariją, mokytojavo pradžios mokyklose. 1930 m. su kitais įkūrė Vilniaus lietuvių scenos mėgėjų kuopą (nuo 1936 m. – Vilniaus lietuvių teatras, nuo 1939 m. – Vilniaus skrajojantis teatras „Vaidila“). 1931–1944 m. šio teatro aktorė ir režisierė, 1941–1944 m. vadovavo teatro lėlių trupei, režisavo jos spektaklius. 1936 m. eksternu baigė Varšuvos teatro institutą. 1944–1948 m. Vilniaus lėlių teatro meno vadovė ir režisierė. 1949–1952 m. Kauno jaunojo žiūrovo teatro lėlių teatro trupės vadovė.

Markgrafienė J.Umiastovskienė (1860–1941 m.) rūpinosi Barboros Žagarietės kanonizavimo reikalais, aukojo labdarai, rėmė mokslą, Vilniaus universitetui padovanojo kelis žemės sklypus su pastatais ir t. t.

M.Husovianas – lotyniškai rašęs poetas humanistas, gyvenimu ir kūryba tiesiogiai susijęs su Lietuva, Apie jo kilmę ir gyvenimą nedaug kas žinoma. M.Husovianas buvo daugiatautės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, jos patriotas. Remiantis poema apie stumbrą, galima manyti, kad poetas buvo gimęs LDK, nes tame kūrinyje Lietuvą jis vadina savo kraštu ir savo tėvyne. Spėjama, kad apie 1492 m. jis atvyko į Vilnių. Čia jį globojo Vilniaus katedros kanauninkas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro sekretorius Erazmas Vitelijus (Ciolekas). Drauge su juo M.Husovianas 1518–1522 m. gyveno Romoje, ten susipažino su popiežiaus Leono X globojamais poetais humanistais ir jų kūryba. Poema išleista Krokuvoje 1523 m.

Vikingai – buvusi skandinavų tauta. Žinomiausias skandinavų ir baltų genčių susidūrimo faktas yra Apuolės (Skuodo rajonas) puolimas 854 m. Iš tikro buvo du puolimai, išsamiau aprašytas antrasis. Per jį Apuolės pilyje nuo švedų vikingų antpuolio besiginantys kuršiai atsipirko sumokėdami išpirką. Baltijos jūros regione vikingų žygių, t. y. ginkluotų antpuolių jūra, tradiciją perėmė kuršiai – patys ėmė puldinėti Skandinavijos pakrantes. Naujausiuose lietuvių istorikų darbuose keliama hipotezė, kad kuršių galėjo būti ir tikrųjų vikingų būriuose. Baltų genčių gyvenamose teritorijose buvo įkurta normanų kolonijų ar bent jau vasaros stovyklų. Archeologai spėja, kad skandinavai nuolatinę apsistojimo vietą turėjo turėti ir Palangos apylinkėse.