Atėjus rudeniui, padidėjo ir sergančiųjų žmonių skaičius. Kai kuriose Vilniaus miesto viešosiose gydymo įstaigose jau galima pamatyti prie gydytojų durų besibūriuojančių žmonių eiles.

Apsilankius Lazdynų poliklinikoje iš pirmo žvilgsnio besiskundžiančiųjų sveikatos sutrikimais nėra tiek daug. Savo eilės registratūroje laukia apie penkis žmones, o gyventojų aptarnavimo eilės tvarką nustatantis terminalas stovi niekieno neliečiamas. Net ir vasaros laikotarpiu čia galima pamatyti daugiau žmonių.

Vaizdas kardinaliai pasikeičia artėjant prie gydytojų kabinetų. Prie kas antrų durų stoviniuoja po nemažą būrį niūriai nusiteikusių žmonių. Dar daugiau sergančiųjų sėdi ant koridoriaus šonuose pastatytų suoliukų. Dauguma jų – pensinio amžiaus žmonės, tačiau galima pamatyti ir jaunuolių.

Budinčio gydytojo dar nėra, registratūroje dirbančios moterys negaluojančius siunčia sėstis šalia kabineto ir laukti, kol bus pradėti priiminėti žmonės. Visi ligoniai kantriai laukia, kol į gydytojo kabineto vidų bus pakviestas pirmasis žmogus.

Prabėga dešimt minučių. Penkiolika. Pusvalandis. Atsistojusių į eilę žmonių skaičius per tą laiką išauga bent pustrečio karto. Paskutiniai eilėje ima nervingai trypčioti vietoje ir skundžiasi, kad eilė nuo pat pradžių nė trupučio nepajudėjo.

Staiga viena moteris pakyla nuo suolo ir pasibeldusi užeina į gydytojo kabinetą. Po minutės jį palieka. Įkandin girdisi slaugytojos balsas „Užeikit!”. Eilė po truputį pajuda.

Deja, laukimas trunka ilgiau nei planuota. Dauguma pacientų kabinete užtrunka apie dešimt minučių, tačiau pasitaiko, kad laukti tenka ir ilgiau. Per vidurį eilės stovėję žmonės tikslą pakliūti pas gydytoja pasiekia tik maždaug po 45 minučių. Tie, kas atėjo vėliau, užtrunka atitinkamai ilgiau. Nors gydytojo kabineto duris varsto daugybė ligonių, eilė veikiau didėja nei traukiasi.

Netrukus koridoriuje kyla šurmulys. Kažkas ima skųstis, kad registravosi prieš porą mėnesių, tačiau atėjus nurodytu laiku vis tiek tenka laukti. Ne už ilgo į „diskusiją“ įsijungia dar trys pensininkės, kurios teigia neva gydytojai ir slaugytojos žmonių priėmimo tvarkos nesilaiko, elgiasi savo nuožiūra. Po penkiolikos minučių šnabždasi visas koridorius.

„Nesuprantu, kas čia dabar dedasi. Su daktare prieš dvi savaites susitariau, kad ateisiu nurodytu laiku ir mane iškart priims. Dabar jau sėdžiu čia dvi valandas ir dar nežinia, kiek reikės čia būti“, - kalbėjo savo eilės laukusi Janina.

Apėjus kitus poliklinikos aukštus, situacija atrodė lygiai tokia pati. Norint patekti pas gydytoją, teks apsišarvuoti geležine kantrybe.

Patys poliklinikos darbuotojai tvirtina, kad tokia situacija atšalus orams yra visiškai įprasta. Po vasaros žmones virusai ir bakterijos puola ypač intensyviai, todėl personalas nespėja visais pasirūpinti.

„Geriausia išeitis – tiesiog saugotis. Rudenį plinta kvėpavimo takų virusai, kitokio pobūdžio ligos, ypač dažni peršalimai, todėl natūralu, kad sergantieji užpildo gydymo įstaigas. Dėl to kartais sunku laikytis tikslaus grafiko, nes kai kuriems ligoniams tenka skirti daugiau dėmesio dėl įvairių komplikacijų“, - tikino savo vardo atskleisti nepanorusi poliklinikos slaugytoja.