Pasak D. Henke, nors referendume nepavyko pakeisti Konstitucijos, beveik milijonas balsų už dvigubos pilietybės instituto išplėtimą „yra gautas stiprus mandatas, tiek prezidentui, tiek Seimo nariams, tiek Konstituciniam Teismui“.

Kelia klausimą: kas yra paplitęs reiškinys?

PLB vadovė laikosi pozicijos, jog po gegužę vykusio referendumo dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo galima vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Teismas keliskart yra pasisakęs, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, tačiau, anot D. Henke, KT gali pakeisti poziciją reaguodamas į besikeičiančią situaciją.

„Mes siūlysime plėsti atskirus atvejus, ir greičiausiai KT turės grįžti prie to klausimo. (...) Europos atvejai rodo, kad Konstitucinio Teismo sprendimai gali būti pagal pasikeitusias sąlygas peržiūrimi. Mes nebesam 1992 metais, mes esam valstybė, kuri praranda daug piliečių, ir kalbant apie „Brexitą“, kai Lietuvos piliečiai ten gyvenantys turės daryti sprendimus, į tas pasikeitusias sąlygas turės reaguoti ir Konstitucinis Teismas“, – BNS pirmadienį Seime sakė D. Henke.

Mes siūlysime plėsti atskirus atvejus, ir greičiausiai KT turės grįžti prie to klausimo.

Vėliau skaitydama pranešimą Seimo ir PLB komisijos posėdyje ji teigė, kad „KT teisėjai turi išgirsti tautos balsą ir savo sprendimus KT teisėjai gali peržiūrėti ir naujai permąstyti, situacija kita, tautos mandatas duotas“.

Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas 2006 metais pareiškė, kad dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik labai reti, išimtiniai, o ne paplitęs reiškinys. 2013 metais Teismas išaiškino, kad nepakeitus Konstitucijos po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę.

Užsienio lietuvių atstovė D. Henke kelia klausimą, kur tuomet yra riba, kuomet atskiri atvejai tampa paplitusiu reiškiniu.

„KT gali peržvelgti savo sprendimus ir padaryti naują išaiškinimą, nes dabar kalbama apie tai, kad atskiras atvejis negali būti paplitęs. Bet jau žinome, kad Lietuvos ir kitų valstybių piliečių yra mažiausiai 30 tūkstančių, ar tai paplitęs? Jei dar tūkstantis, du tūkstančiai prisidėtų, ar tai vis dar būtų nepaplitęs? Čia jau prasideda filosofija ir kalbos žodžių interpretacija“, – kalbėjo PLB vadovė.

Seimo narys siūlo ruoštis naujam referendumui

Seimo narys konservatorius Žygimantas Pavilionis tuo tarpu siūlė nesiblaškyti ir ruoštis naujam referendumui, nes bandymas eiti Konstitucinio Teismo keliu dar kartą žlugtų.

„Mes bandėm Seime pilietybės klausimą išspręst, ir trečią kartą KT pasakė labai aiškiai – ne. Nors aš buvau entuziastas to sprendimo (pilietybės išplėtimo be referendumo – BNS) ir nenorėjau referendumo, dabar su savo visa patirtimi siūlau ketvirtą kartą į tą pačią upę nebandyt lipt, tiesiog nepasiseks“, – komisijos posėdyje sakė Ž. Pavilionis.

„Nors yra jaunų teisininkų, daug tokių žmonių kaip aš, kurie mano, kad galima būtų Seime išspręst, bet daugumos tokios nėra – nei Konstituciniame Teisme, nei, kiek supratau, aplinkui, politikų nuomonės, Prezidentūros nuomonė yra kitokia“, – pažymėjo parlamentaras.

Anot Ž. Pavilionio, įvertinus tai, kad jaunimas palankiai žiūri į dvigubos pilietybės išplėtimą, referendumas turėtų pavykti, tik tam reikia bent dvejų metų kampanijos.

„Siūlau bandyt ruoštis naujam referendumui. Aš manau, kitą kartą laimėsim, jauna karta vis labiau už jus, absurdas to nepadaryt, bet tam reikia labai rimtai dirbt, mažiausiai dvejų metų“, – kalbėjo politikas.

Posėdyje pranešimą skaičiusi bendruomenės atstovė iš JAV Laura Vidžiūnaitė siūlė braukti iš Administracinių nusižengimų kodekso baudą nepranešus apie įgytą kitos valstybės pilietybę, nuostatą pavadinusi „pertekline priemone“.

„Esu įsitikinus, kad patraukimas administracinėn atsakomybėn ir piniginių baudų taikymas yra perteklinė priemonė, žmogus ir taip nubaudžiamas, netekęs stipriausio saito su valstybe – pilietybės. Siūlyčiau pripažinti šį Administracinio nusižengimų kodekso straipsnį netekusiu galios“, – sakė L. Vidžiūnaitė.

Nepranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą šiuo metu užtraukia 300–850 eurų baudą.

Gegužę vyko referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, ir nors už dvigubos pilietybės galimybę balsavo 73 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.

Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1,23 milijono.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.