Vasario 4 d. duris atvėrė nauja košerinio maisto kavinė „Beigelių krautuvėlė“. Kavinėje pagal judėjų taisykles bus gaminamas košerinis maistas, įvairūs tradiciniai saldumynai. „Beigelių krautuvėlės“ trauka - vietoje kepti beigeliai ir iš jų gaminami sumuštiniai. Laikantis itin griežtų tradicijų, gaminimas vyks prižiūrint rabinui, įsisavinus košerinio maisto gaminimo taisykles.

Beigelis - tradicinis Europos žydų, jidiš kultūros kulinarinis gaminys - „baronka“, kuri iškepta gali būti pjaunama pusiau ir daromas sumuštinis. Knygoje „Jidiš džiaugsmai“ pateikiama versija, jog beigelių receptas buvo sukurtas Krokuvoje 17 amž. pradžioje, tuomet juos kepdavo kaip dovaną gimdančiai moteriai. Rašoma, kad beigelis simbolizavo "gyvenimo ratą", nes yra apvalios formos. Baigelių populiarumas greitai augo, jie plito po kitas šalis, kur gyveno jidiš kalbantys žydai, greitai juos pamėgo Amerikoje, kur dabar kepama maždaug 5 mln. beigelių per dieną!

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky  beigelius dažniausiai ragauja Izraelyje ir mano, kad LŽB „Beigelių krautuvėlės“ kavinėje pasiseks juos iškepti tokius, kokie būdavo anksčiau ir dabar Lietuvoje yra - tikri tradiciniai žydiški. „Skaniausi beigeliai buvo vaikystėje ir jaunystėje, nes mes patys buvom jauni ir gražūs. Norėčiau, kad ir LŽB jaunimas sušuktų: kokie skanūs beigeliai! Paveldėjau  savo mamos žydų virtuvės receptus, savaitgaliais gaminu tradicinius pietus: verdu sultinį iš naminės vištos, farširuoju žuvį“.  Beigelius  kepti dirbančiai advokatei laiko nepakanka, todėl juos pirks kavinėje.

Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT direktorius, prisimena vaikystę Telšiuose: „Niekada nebebus tokių beigelių, kokius valgiau vaikystėje kasdien. Karštus beigelius prisimenu. Tas kvapas, skanumas, traškumas, o kai užtepdavau sviestą, neapsakoma... Eidavau pirkti beigelių pas ponią Samsonienę kasdien ir švenčių dienomis.  Karšti  švieži  - mmmm. Kol ateidavau namo, būtinai vieną suvalgydavau. Tik Niujorke radau tokius pat beigelius kaip gimtuosiuose Telšiuose būdavo  1956 m. Dingo viskas, pražuvo. Gerai, kad bando bendruomenėj kepti, tik viskas - ne tas. Tik improvizacija. Žydiška virtuvė kvepia, ji nuostabi, jos tokios nebebus niekada. „Nekabinkit man makaronų“,- vistiek bus nebe tas... Aš žinau, kokius produktus reikia naudoti, gaminant teiglech ir imberlech. Esu sužavėtas žydiška virtuve, ji kvepia, ji sultinga, dabar tokių kvapų nėra ir nebebus“.

Kavinės vadovė Jurga Nagrockytė tikisi geranoriškų lankytojų, kurie pamils šią kavinę, nes patiekalų gaminimas tobulės, o dabar Vilniuje, Lietuvos žydų bendruomenėje „Beigelių krautuvėlės“ kavinės meniu puikuosis keletas rūšių beigeliams skirtų užtepėlių: iš baklažanų - chacilimas, iš avinžirnių - humusas, dar bus sūrio ir alyvuogių. Beigelių  įdarai ruošiami pagal košerinio maisto taisykles. Meniu bus atnaujinamas, nebijosime keistis ir eksperimentuoti. Lankytojai ragaus įdomių skanių beigelių sumuštinių. Šaltais vakarais visi bus kviečiami mėgautis karštu sultiniu su kneidlah. Taip pat lankytojai galės skanauti tradicinius žydų saldumynus, čia pateikiami pavadinimai jidš kalba: imberlech, teiglech, challah, lechek.

Kiekvieno šeimininko beigelis kitoks, skiriasi tešla ir skonis. Londone ar Niujorke beigelių kepėjai gali pasakyti, kad jie gamina pagal šimtametį receptą. Tel Avive taip pat jidiš kultūros žydai juos kepa ypatingai skaniai. Tikri geri beigeliai gali būti laikomi šaldiklyje, o atšildyti skrudintuve, jie vėl tampa traškūs ir skanūs

LŽB narė Liuba Šerienė: „Prisimenu vaikystės beigelius puikiai. Nusipirkę, namie juos perpjaudavom pusiau, skrudintuve pakaitindavom, oho tobulai skanu būdavo. Laukiu atidarymo, manau ir „Beigelių  krautuvėlės“ kavinėje bus skanu”. Dar Liuba prisimena, kad nei vieno Šabo nebūdavo be chalos - pynutės. Jurga tiki, kad ateityje ir chala bus kepama.

Maša Grodnikienė, LŽB pirmininkės pavaduotoja beigelius perka Vilniuje ir Londone.  Jos nuomone, beigelių tešlos gaminimas turi paslapčių ir vargu, ar pasiseks kavinėje iškepti  tobulus beigelius, be to dar ir jų kaina neturi būti aukšta - svarbus dalykas sėkmei. Ji prisimena, kad viešėdama Amerikoje matė, kaip žmonės skuba sekmadienio rytą po Šabo nusipirkti pusryčiams karštų beigelių namams. Maša pati beigelius valgo ir mėgsta nuo vaikystės, gerai atsimena, ką mama sakydavo. Kai mirė teta, mama po laidotuvių ant pietų stalo padėjo beigelius, sakydama, kad tokia proga tinka viskas, kas apvalu, nes susiję su visu gyvenimu.

Dailininkė Aleksandra Jacovskytė pageidautų kavinėje ir daugiau tradicinių žydų patiekalų: cimeso, kapotos silkės su obuoliais. Paklausta, ar valgė vaikystėje beigelius, ji atsakė, kad juoda duona su sviestu, pabarstyta cukrumi buvo jos vaikystės skanumynas. Mama Lėja saldumynų nekepdavo, bet skaniai gamino paštetą, Pesacho patiekalą: sultinį su kukuliais iš macų  ir  farširuotą žuvį, jidiš kalba - gefilte fish.

„Beigelių krautuvėlė“ – socialinis projektas, vykstantis trečius metus, kurį įgyvendina Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir savanoriai. Projekto tikslas skatinti toleranciją bei įvairių tautų bendravimą.  Kavinė - vienas iš projekto tikslų - sukurti jaukią, unikalią, tradicijas puoselėjančią erdvę Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams. „Beigelių krautuvėlė“ – vieta kur nuolatos socializuosis, susitiks ir bendraus įvairių tautų žmonės:  jaunimas, vaikai, senjorai, vyks projektais skatinama veikla -  pažinti žydų tautos kultūros įvairovę.