Vilniaus miesto savivaldybės organizuotoje diskusijoje „Ateities meniu: ar mūsų pasirinkimai gali išgelbėti planetą?“ dalyviai pirmiausia įvardija klaidingą mitą, kad augalinė mityba yra nesoti, neskani, stokojanti baltymų, mineralų, omega rūgščių ir t. t. Visgi organizacijos „Gyvi gali“ atstovė Aistė Aužbikavičiūtė teigia, jog augaliniai produktai šių medžiagų nestokoja.
Kur gauti geležies, omega rūgščių, baltymų?
Štai, pavyzdžiui, baltymų kupini ankštiniai produktai: pupelės, lęšiai, taip pat bolivinės balandos kruopos, tofu sūris. Omega rūgščių galima rasti ispaninio šalavijo bei kanapių sėklose, linų sėmenyse ar graikiniuose riešutuose. Geležies gausu žaliose lapinėse daržovėse, špinatuose, džiovintuose vaisiuose (abrikosuose, figose), tofu, juodajame šokolade, avinžirniuose, lęšiuose, perlinėse kruopose.
„Ketvirtus metus vykdome augalinio sausio analogą Lietuvoje, kai 22 dienas kviečiame žmones susipažinti su augaline mityba, ją atrasti. „Augalinių atradimų“ programa prasideda sausį ir yra nemokama, bet dalyviai gali registruotis visus metus“, – pasakojo „Gyvi gali“ atstovė A. Aužbikavičiūtė.
Nebūtina tapti veganu
Pritardama A. Aužbikavičiūtei, „Vilnius sveikiau“ ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Deimantė Kisielienė papildo, kad nebūtina ir net nepatartina iškart imtis kardinalių pokyčių mitybos srityje. Praktikuoti augalinę mitybą, anot jos, nereiškia per vieną dieną tapti veganu.
Gamtos apsaugos ekspertas, Baltijos Aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas pabrėžia, kad žmonija turėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių bei kruopų tiek dėl sveikatos, tiek dėl CO₂ pėdsako. Tačiau atkreipia dėmesį, kad gamtai palanki mityba nebūtinai yra tik augalinė.
„Mūsų gamtai yra reikalingi stambieji žolėdžiai, kurie besiganydami laukuose palaiko biologinę įvairovę. Todėl gyvulinės kilmės produktus reikėtų pirkti iš ekstensyvių ūkių, kur ūkiniai gyvūnai laisvai ganosi lauke“, – sakė Ž. Morkvėnas.
Europietis iššvaisto po vonią maisto kasmet
Prakalbus apie darnumą mityboje, ne mažiau opi problema išlieka maisto švaistymas. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik trečdalis pasaulio maisto prarandama ar išmetama. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. t. Europos Sąjungoje – 88 mln. t. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto. Tai – maždaug vonia maisto kasmet.
Bendruomenės centro bei kavinės „Miesto laboratorija“ bendraįkūrėja Agnė Gaisrė pasakoja apie savas iniciatyvas kovoje su maisto švaistymu. Pavyzdžiui, jau pusmetį sėkmingai veikiantį bendruomenės šaldytuvą Sapiegų parke Vilniuje, Antakalnyje, kur atnešti ir pasiimti dar gerus, bet greitai pasibaigsiančio galiojimo produktus gali kiekvienas. Dar viena priemonė kavinėje – specialios svarstyklės, kuriomis tiek klientai, tiek darbuotojai sveria nesuvalgyto maisto likučius ir pamato, koks to pinigų, vandens sąnaudų, CO₂ pėdsakas.
Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovas Antonas Nikitinas pamini, kad pernai startavusi oranžinių maišelių maisto atliekoms iniciatyva šiuo metu padėjo pedirbti 300 t maisto atliekų. Palyginimui, tai būtų maždaug 120 sunkiasvorių sunkvežimių.
(be temos)