- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 22-ąją, minint 1863-ųjų sukilimo pradžią, ant Rotušės fasado Vilniuje ir ant prezidentūros fasado Varšuvoje, nušvis vaizdo projekcijos su 1863 metų sukilimo herbu.
Lenkijos Erelį, Lietuvos Vytį ir Rusios arkangelą Mykolą vaizduojantis herbas simbolizuoja tautų vienybę prieš okupacinę valdžią. Vilniečiai ir sostinės svečiai projekciją Rotušės aikštėje galės stebėti tuo pačiu metu kaip ir žiūrovai Varšuvoje – nuo šeštadienio 17 val. iki pat sekmadienio ryto.
„1863–1864 sukilimas padėjo plėtotis demokratinei minčiai, nacionalinio išsivadavimo judėjimui. Džiugu, kad neužmirštame bendros istorijos ir kartu su kaimynine lenkų tauta pagarbiai minime datą, kuri ypač svarbi abiem mūsų tautoms. Vaizdo projekcijos Lietuvos ir Lenkijos sostinėse simboliškai apjungia miestus, kviečia prisiminti šį prasmingą istorinį įvykį pasižymintį drąsa ir vieningumu“, – sako Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
Džiugu, kad neužmirštame bendros istorijos ir kartu su kaimynine lenkų tauta pagarbiai minime datą, kuri ypač svarbi abiem mūsų tautoms.
1863–1864 m. sukilimas – vienas iš daugelio kovų už valstybingumo atstatymą. 1863 m. sausio 22 d. manifestu, skelbiančiu sukilimo pradžią, Lenkijos, Lietuvos ir Rusios tautos buvo pakviestos kovoti už Tėvynės, t. y. buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemių, išvadavimą. Manifestas lietuvių ir lenkų kalbomis skelbė visų krašto gyventojų lygybę, valstiečių laisvę ir teisę į žemę.
„Nepaprastai džiugu, kad Sausio sukilimo metinėms paminėti pasirinktas toks įspūdingas būdas, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Małgorzata Stefanowicz-Pecela. – 1863 m. sukilimas – ne tik lenkų ir lietuvių istorinės ir kultūrinės bendrystės, bet ir meilės mūsų tautas siejančioms laisvei ir lygybei simbolis. Sukilėlių ir jų idealų atminimas, kaip matome, gali tapti puikiu pagrindu tęsti lenkų ir lietuvių kultūrų dialogą.“
1863 m. pavasarį ir vasarą sukilimas apėmė didžiąją buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dalį. Prieš carinę kariuomenę, kuri 1864 m. pradžioje turėjo 144 tūkstančių karių, kovojo apie 15 tūkstančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kareivių. Turėdama ryškią karinę persvarą, carinė valdžia numalšino sukilimą ir ėmėsi ne tik tiesioginių represijų prieš sukilime dalyvavusius asmenis, bet ir pradėjo diskriminacinę politiką.
Po 1863–1864 m. sukilimo pradėtas kirilicos diegimas lietuvių raštijoje, 1865 m. paskelbtas lotyniškų rašmenų draudimas, mokyklose buvo dėstoma vien rusų kalba, lenkams uždrausta dirbti mokyklose bei valdžios įstaigose, įvestos naujos diskriminacinės priemonės prieš lenkakalbę bajoriją. Sukilimas buvo svarbi lūžio data. Lietuviai, lenkai ir baltarusiai šiame sukilime paskutinį kartą kovojo su bendru priešu ir už bendrą valstybę.
2019 m. lapkričio 22 d. Vilniuje vyko iškilmingos 1863–1864 m. sukilimo vadų K. Kalinausko, Z. Sierakausko ir kitų sukilimo dalyvių valstybinės laidotuvės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainą pasiekė pirma stiklo siunta iš Vilniaus
Kyjivo priemiestį Borodianką gegužės 21-ąją pasiekė pirmoji Vilniaus siunta su šešiomis tonomis stiklo paketų ir lakštų langams įstiklinti – juos per tris savaites, mero Remigijaus Šimašiaus pakviesti, sudovan...
-
Paskutinį mėnesio sekmadienį Vilniaus savivaldybės muziejus bus galima lankyti nemokamai
Vilniaus savivaldybės muziejus bus galima nemokamai lankyti paskutinį mėnesio sekmadienį. ...
-
Seimo aikštėje bręsta rekonstrukcija: sieks apsaugos ir nuo teroristų50
Atsižvelgus į vis pasikartojančius incidentus ir Vadovybės apsaugos tarnybos rekomendacijas, ketinama parlamentą aptverti, praneša LNK. ...
-
Valdovų rūmuose – karaimų metų minėjimas2
Karaimų istorija – svarbus taikaus ir praturtinančio sambūvio daugiakultūrinėje visuomenėje liudijimas, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Vilniuje pristatyta nauja gatvė2
Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių ketvirtadienį šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. ...
-
Operacija mergaitei padovanojo viltį: mama siunčia žinią kitiems tėvams6
Cerebrinio paralyžiaus kaustomos penkerių Aistės mama viliasi, kad dukra galės lengviau judėti. Viltį mergaitei vasarį padovanojo sostinės medikai, atlikę mažylei sudėtingą operaciją. ...
-
Europos krepšinio federacijų vadovai posėdžiaus Vilniuje
Šį savaitgalį Lietuvos krepšinio šimtmečio proga mūsų šalyje vyks FIBA Europos padalinio generalinė asamblėja. Lygiai pusšimtį šalių narių vienijanti organizacija posėdžiaus visą šeštadienį,...
-
Politinės partijos ruošiasi Vilniaus mero rinkimams: ryškėja kandidatai ir galimos sąjungos6
Nors savivaldybių merų rinkimai jau greičiau nei po metų, viešojoje erdvėje vis dar dažniau kalbama apie merų įgaliojimus, kuriuos siūlo nauja Savivaldos įstatymo redakcija. Tuo tarpu tai, kaip atrodys pati kova dėl postų, ypač didžiuosiuo...
-
Ukrainą palikusių asmenų integracijai Vilniuje – dvi papildomos išmokos
Kaip ketvirtadienį pranešė savivaldybė, be šiuo metu jau skiriamų išmokų ir kompensacijų, Ukrainą palikę ir prieglobstį nuo karo Vilniuje radę ukrainiečiai jau gali teikti prašymus dėl vienkartinės išmokos įsiku...
-
Vilniuje pradedama statyti nauja privati mokykla1
Vilniaus inovacijų pramonės parke Miškadvario gatvėje, netoli Kairėnų, pradedama statyti nauja privati mokykla „The British School of Vilnius“. ...