Vilniaus savivaldybė už socialinio būsto projektavimą ir statybą skolinga 14 mln. litų. Bent dalį jų pagal socialinio būsto plėtros programą galėjo atriekti Aplinkos ministerija, tačiau Vilniaus valdžia negavo nė cento.

Ketino pirkti 800 butų

Dar šių metų balandį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) Vilniaus miesto savivaldybei siūlė per dešimt metų išpirkti apie 800 pastatytų, tačiau iki šiol neparduotų butų. Pavertusi juos socialiniu būstu miesto valdžia galėjo jau šiemet apgyvendinti iki 1 tūkst. socialiai remtinų vilniečių. Šiuo metu jų, laukiančiųjų eilėje, yra beveik 5 tūkst.

Savivaldybė, norėdama jau šiemet į butus įkelti pirmus naujakurius, turėjo iki metų pabaigos sumokėti apie 16 mln. litų. Kadangi miesto ižde tiek lėšų nėra, planuota prašyti Vyriausybės pagalbos. Šioji pagal socialinio būsto plėtros programą iš pradžių buvo numačiusi iš 100 mln. litų sostinei šiemet skirti apie 13 mln. litų.

Tiesa, vėliau buvo koreguojamas nacionalinis biudžetas ir dėl sunkmečio socialinio būsto programai iš viso buvo skirta apie 14,8 mln. litų. Į dalį jų galėjo pretenduoti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Aišku, planai iš statytojų išpirkti butus buvo atidėti geresniems laikams, bet bent dalies lėšų buvo galima prašyti sumokėti už darbus, besitęsiančius nuo pernai. Mat Aplinkos ministerija šias lėšas skyrė toms savivaldybėms, kurios 2008 m. pradėjo statyti arba projektuoti socialinius butus, tačiau iki 2009 m. jų nebaigė.

Neatsiskaitė už turimą turtą

Savivaldybės bendrovės "Vilniaus kapitalinė statyba" duomenimis, sostinėje buvo suprojektuoti trys daugiabučiai gyvenamieji namai Linksmojoje gatvėje. Projektuoti pradėta būtent 2008 m. Skola už darbus šių metų spalio 16 d. siekė 1,4 mln. litų ir turėjo būti dengiama iš Socialinio būsto fondo plėtros programos lėšų. "Vilniaus kapitalinės statybos" direktorius Renatas Dūdonis patikino, kad jų iš Aplinkos ministerijos bendrovė negavusi.

"Vilniaus miesto savivaldybė į šį sąrašą nepatenka, nes ji stato namą kooperuodama kelių programų lėšas. Mes nežinome, Vilniaus miesto savivaldybė neinformuoja, kokiomis lėšomis statomas jų namas. Galbūt tas namas statomas grįžtantiems į Lietuvą gyventi tremtiniams, o mes finansuojame tik socialinio būsto statybą. Jeigu paaiškėtų, kad Vilniaus miesto savivaldybės stato socialinius butus, ji vis tiek jau nebegalėtų pretenduoti į lėšas, nes šių metų fondas jau paskirstytas", – sakė Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Šveikauskas.

Negavo nė grašio

Iš tiesų prieš dvejus metus tremtiniams Karaliaučiaus gatvėje buvo pradėtas statyti penkiaaukštis 40 butų namas. Statyba baigta šiemet birželį, o butai baigiami paskirstyti naujakuriams. Už šiuos darbus susidariusi skola siekia 1,7 mln. litų. Didžioji dalis sumos, apie 1,5 mln. litų, kitais metais bus skiriama iš valstybės biudžeto, Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų sugrįžimo į Lietuvą ir jų aprūpinimo programos. Tačiau kodėl savivaldybė nutylėjo apie Linkmenų gatvėje projektuotus daugiabučius?

"Mūsų buvo n raštų parašyta ir pats buvau Aplinkos ministerijoje, bet Vyriausybė mums neskyrė pinigų. Gavo tik tos savivaldybės, kurios socialinio būsto pernai nebaigė statyti. Galbūt kam nors ir davė už projektavimą, bet mums nedavė. Pagal susitarimą Vilniaus miesto savivaldybė savo lėšomis vykdo projektavimo darbus, kloja inžinerinius tinklus ir tvarko aplinką, o Vyriausybė duoda pinigų tik statybai. Jeigu nunešime į Finansų ministeriją prašymą kompensuoti ir gerovės tvarkymą, mes nė kapeikos negausime", – tikino Vilniaus miesto vicemeras Stanislovas Šriūbėnas.

Tačiau būtent už nebaigtą socialinio būsto projektavimą Klaipėdai buvo paskirta 100 tūkst. litų. Kaunui už nebaigtus statyti socialinius butus teko apie 0,5 mln. litų. Vilniui – apskritas nulis.

S.Šriūbėnas dienraščiui žadėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad savivaldybė iš tiesų kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir prašė finansavimo, tačiau sutartą dieną dokumentų vicemeras nedavė. Esą socialinio būsto projektavimas – ne jo sritis.