Nesulaukus lietaus nuo kietųjų dalelių trokštančio Vilniaus senamiesčio gatves ketinama plauti ketvirtadienio naktį. Mikrorajonai paliekami dulkių debesyje - jiems laistyti nėra pinigų.

Gatvių plovimo mašinos į Vilniaus gatves paskutinį kartą išriedėjo sekmadienio naktį. Pasisekė senamiesčiui: išplautas Gedimino prospektas, T.Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžioji gatvės. Šioji - iki pat Aušros vartų.

„Kad žmonės, einantys į bažnyčias, kvėpuotų švaresniu oru“, - paaiškino Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.

Tačiau miesto tarša centrinėje dalyje sumažėjo nebent trumpam. Pirmadienį kietųjų dalelių koncentracija vėl viršijo normą.

„Kol nebus lietaus, nieko nepadarysime. Dulkės skraido kaip pelenai. Jas vėjas neša iš skverų, aikščių, gatvės“, – kalbėjo viltį nugalėti taršą beprarandantis A.Mikalauskas.

Miestą išgelbėtų smarki liūtis arba kelių dienų lietus. Tačiau meteorologai kritulių artimiausiu metu neprognozuoja. Jei pavasarinė sausra užsitęs dar bent savaitę, mieto valdžia neturės kitos išeities, kaip gatvių plovimo mašinas pasiųsti ir į magistralines gatves – Laisvės, Savanorių prospektus, Ukmergės ir Geležinio vilko gatves.

Aplinkos apsaugos specialistai ir gydytojai įsitikinę, kad to reikėtų jau dabar, mat tarša Vilniuje auga kasdien.

Vilnius - trečias

Lietuvos oro monitoringo sausio-balandžio mėn. duomenimis, Vilniaus miestas užima trečią vietą po Naujosios Akmenės ir Mažeikių, kur smulkiųjų kietųjų dalelių vidutinės ribinės koncentracijos parų skaičius viršijo mažiausiai palyginus su Kaunu, Šauliais ir Klaipėda. Šiuose miestuose užfiksuota daugiausiai dienų, kai viršytos oro taršos normos.
   
Pagrindiniai smulkių kietųjų dalelių šaltiniai Vilniuje – su įvairiais teršalais vėjo keliamos dulkės, pramonės, energetikos įmonių, individualių namų kuro katilų degimo produktai, transporto išmetami teršalai, gatvių remonto darbai, statybvietės ir teršalų pernašos iš kitų teritorijų.

Vilniaus stebėjimo stotyse sausio – balandžio mėnesiais nepertraukiami oro kokybės tyrimai buvo atliekami 4 sostinės rajonuose.

Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje, atspindinčioje intensyvaus transporto eismo įtaką oro kokybei, smulkių kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija viršijo normą 13 dienų, Savanorių pr. – viršijo normą 16 dienų, Lazdynuose – 7 dienas, Senamiestyje užregistruota 11 tokių atvejų.

Padidina vėžio tikimybę

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių sudedamųjų dalių: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, suodžių. Paprasčiau tariant, tai – dulkės, kurių pilna mūsų gyvenime. Ypač jų padaugėja pavasarį, kai įsivyrauja saulėti ir sausi orai. Būtent tokiu oru po žiemos miestų gatvėse susikaupęs smėlis ir kiti nešvarumai, pravažiavus automobiliui ar įsisukus vėjo gūsiui, pakyla į orą.

Kietųjų dalelių kiekis per parą neturi viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, oro tarša gali sutrumpinti vidutinę gyvenimo trukmę iki pusės metų.

Smulkiosios kietosios dalelės, kurių dydis mažesnis nei 10 mikronų, įkvepiamos tiesiogiai ir, prasiskverbusios giliai į plaučius, gali sukelti uždegimą, astmos priepuolius, o veikdamos ilgesnį laiką padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Kai pranešama, kad ore yra daug kietųjų dalelių, jautriems žmonėms reikėtų kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose.