Iškasta, nušienauta ir kitaip sunaikinta apie 28 tonos šių pavojingų augalų, išvalyta 72 ha miesto teritorijos.

Kai kuriose teritorijose augalas visiškai išnaikintas. Sosnovskio barščių naikinimo programai skirta 92 tūkst. eurų.

Praneša gyventojai

„Mūsų kovos su Sosnovskio barščiais rezultatai jau akivaizdžiai matomi: pavyko sumažinti augalų skaičių viename kvadratiniame metre, atkovoti kai kurie plotai. Nuosekliai dirbant 2021–2022 metais pavyko atkovoti septynis lokalius ir nedidelius plotus šalia vandens telkinių. Pernai Sosnovskio barščių ten jau neaptikome. Didžiulis Sosnovskio barščių sąžalynas prie Belmonto jau nyksta, ten vis mažiau šių pavojingų augalų“, – teigė Emilis Tamošiūnas, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas, atsakingas už Sosnovskio barščių naikinimo programą.

2020 metų duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje Sosnovskio barščiai augo 18 ha teritorijoje 133-ose vietose.

„Pradėję intensyvią kovą su šiais invaziniais augalais pamatėme, kad jie paplitę didesnėje teritorijoje, nei manėme, aptikome daug naujų augaviečių. Jas aptikti padėjo ir gyventojai“, – kalbėjo specialistas.

2020–2023 metais per Tvarkau miestą programėlę gyventojai 383 kartus pranešė apie pastebėtus invazinius augalus tiek valstybinėje, tiek ir privačioje žemėje.

Sosnovskio barščių ir kitų invazinių augalų paplitimą galima pamatyti ir nuolat pildomame žemėlapyje (sluoksniuose reikėtų pažymėti „Invaziniai augalai“, „Žymėjimo“ grafoje galima rasti žymėjimo paaiškinimus).

Veši privačiuose sklypuose

Sosnovskio barščių randama beveik visoje Vilniaus teritorijoje, tačiau didžiausias jų paplitimas Verkiuose – Visoriuose, Verkių gatvėje, šalia Gulbinėlių g., kai kuriose Pilaitės teritorijose, Paneriuose – Žarijų gatvėje, Naujininkuose – Avinėlių g., Naujosios Vilnios seniūnijoje.

Dauguma šių savivaldybių ribojasi su Vilniaus rajono ar Trakų rajono teritorija.

Anot E. Tamošiūno, su kitomis savivaldybėmis jau pavyksta rasti sprendimų dėl bendros kovos su invaziniais augalais.

„Norint išnaikinti invazinius augalus, reikalingi kompleksiniai sprendimai, nes šalia esančiuose privačiuose sklypuose augantys barščiai veši, subrandina sėklas ir šios išplinta jau išvalytose teritorijose“, – pastebėjo E. Tamošiūnas.

Anot jo, privačių sklypų savininkai vangiai kovoja su šiais augalais, geriausiu atveju juos nušienauja ir dažniausiai – per vėlai, kai augalai jau subrandinę sėklas, kurios lieka daigios ne vienus metus.

„Inicijavome invazinių augalų naikinimo programą. Nuo kitų metų kartu su Aplinkos ministerija imsimės Sosnovskio barščių naikinimo ne tik valstybinėje žemėje, bet ir privačiuose sklypuose“, – informavo E. Tamošiūnas.

Jis priminė, kad privačių sklypų savininkai turi prižiūrėti savo teritoriją ir joje naikinti invazinius augalus. Ypač svarbu augalus nušienauti ir sunaikinti iki sėklų subrandinimo birželio pabaigoje.

Saugomuose parkuose – tik kasama

Sosnovskio barščiai naikinti 154 vietose. Pavojingi augalai naikinami trimis būdais: purškiant herbicidais, nušienaujant ir iškasant augalus su šaknimis.

Herbicidais nupurkšta 38 ha, augalai iškasti 21 ha plote, o nušienauta 12 ha.
Kasimas, anot specialistų, nors pats brangiausias, bet ir pats efektyviausias.

Kad nebūtų pakenkta ekosistemai, Vilniaus miesto saugomose teritorijose augalai tik kasami.

Rangos konkursą laimėjusios įmonės „VSA Vilnius“ ir „2MP“ Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose Sosnovskio barščius naikino 18-oje vietų.

Bendras 2023-iaisias iškastas plotas apėmė 8,4 ha.

„Tai sudėtingas, kruopštumo ir kantrybės reikalaujantis darbas. Kartais gali pasirodyti, kad darbas beprasmis ir primena kovą su vėjo malūnais, nes netinkamai iškasus šaknį augalas gali ataugti. Tenka motyvuoti vyrus, parodyti pavyzdžių, kaip kelerių metų nuoseklus darbas sumažino paplitimo arealą ir individų skaičių viename kvadratiniame metre, o kai kuriose vietose jau esame visiškai atkovoję teritorijas“, – pastebėjo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyriausiasis specialistas Tadas Stankevičius.

Pernai regioniniuose parkuose iš viso iškasta ir išvežta utilizuoti keliasdešimt tonų augalų.

Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose didžiausias dėmesys skiriamas likviduoti augalus prie upių ir sunkiai prieinamose pakrantėse, kuriose šie augalai plinta ypač greitai, taip pat rekreacinėse zonose, kuriose lankosi poilsiautojai.

Pastebėję praneškite

Sosnovskio barščiai yra pavojingi žmogaus sveikatai ne tik dėl juose esančio stipraus alergeno furanokumarino, bet ir dėl sulčių, galinčių sukelti 1–3 laipsnio odos nudegimus.

Todėl augalus kasantys darbininkai vilki apsaugančią aprangą.

Sosnovskio barštis plinta urbanizuotose teritorijose, kurias supa parkai, saugomos teritorijos, miškai, pievos ir atviri ūkiniu požiūriu nenaudojami plotai, todėl svarbu kontroliuoti jo plitimą, nes nekontroliuojamai želdamas jis užima dideles teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumia vietines rūšis.

Į Lietuvą augalas atvežti sovietmečiu kaip pašaras gyvuliams. Agresyvi rūšis greitai išplito.

Regioninių parkų teritorijos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad invaziniai augalai paplitę vietose, kur žmonės išmeta sodo žaliąsias atliekas.

Gyventojų prašome miesto teritorijoje pastebėjus augančius Sosnovskio barščius, pasižymėti jų augimo vietą ir pranešti per Tvarkau miestą sistemą ar el. paštu [email protected].

Informaciją, kaip atskirti Sosnovskio barštį nuo kitų augalų, rasite čia.