K.Škirpos gatvė yra ir Kaune, tačiau pastaruoju metu jokių diskusijų ir aistrų dėl šio pavadinimo nekyla. Kauno mero patarėjas Simonas Kairys užsiminė, kad, prieš imantis bet kokių veiksmų, būtina ekspertų diskusija. Kodėl K.Škirpos asmenybė iki šiol taip kaitina aistras?

Skirtingi vertinimai

K.Škirpa (1895–1979 m.) buvo Lietuvos diplomatas, pulkininkas, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjas.

Siūlymą keisti gatvės pavadinimą pateikė mero Remigijaus Šimašiaus komandos atstovas Renaldas Vaisbrodas.

Kaip argumentas, kodėl reikėtų atsisakyti K.Škirpos pavadinimo, pateikiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išaiškinimas, kuriame teigiama, kad K.Škirpos asmenybė vertinama nevienareikšmiškai.

"Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai visapusiškai išnagrinėjo Kazio Škirpos veiklą Antrojo pasaulinio karo metais. K.Škirpos kaip istorinės asmenybės veikla vertintina nevienareikšmiškai. K.Škirpai, jo vadovaujamai organizacijai galima prikišti tai, kad Berlyno LAF organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą.

Kita vertus, reikia pastebėti, kad Berlyno LAF organizacija siūlė "žydų klausimą" spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu. Taip pat reikia pastebėti ir tai, kad Berlyno LAF organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą", – rašoma išaiškinime.

Skaldo visuomenę

R.Vaisbrodo teigimu, bendruomenė ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydama pervadinti K.Škirpos alėją. Anot jo, esamas gatvės pavadinimas supriešina visuomenę.

Žydų bendruomenės pozicija – K.Škirpos alėjos pavadinimą keisti būtina vien iš pagarbos visiems Lietuvos piliečiams. Šis teiginys grindžiamas LAF vado, 1941 m. sukilėlių paskelbtos nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko K.Škirpos inspiruotų ir dažnai pasirašytų tekstų ištraukomis: "Labai svarbu šia proga nusikratyti ir nuo žydų. (...) Juo jų daugiau šia proga iš Lietuvos pasišalins, tuo bus vėliau lengviau baigti nuo žydų nusikratyti."

Kaip teigiama Vilniaus miesto tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte, Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijos inicijuotoje apklausoje internetu, kurioje dalyvavo daugiau nei 600 respondentų, 70 proc. jų pasisakė už gatvės pavadinimo keitimą.

K.Škirpos alėjos pavadinimą rekomenduojama keisti į Trispalvės, nes 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte buvo iškelta trispalvė vėliava, kuri kaip simbolis įprasmino nepriklausomybės kovas.

Meras R.Šimašius savo feisbuko paskyroje rašė, kad siūlymui keisti pavadinimą pritaria.

"Galime aukštinti darbus, kurie to verti, bet jei dėl asmenybės veiksmų galėjo nukentėti kiti žmonės, negalime to ignoruoti. Mokydamiesi iš šių pamokų, kiekvieną naują sumanymą dėl istorinių veikėjų pagerbimo tikriname iš visų pusių. Gatvių pavadinimai, paminklai ir atminimo lentos mums turi priminti šlovingą istoriją ir garbingus veiksmus, bet negali skaldyti visuomenės", – rašė jis, pateikdamas K.Škirpos pasisakymų citatų.

Nenori kaitinti aistrų

Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas "Vilniaus dienai" teigė, jog dėl K.Škirpos kilo nemažai aistrų, tad natūralu, kad miesto taryboje dalis narių nenori tų aistrų toliau kaitinti ar atsakinėti į įvairiausius kaltinimus.

"Aš asmeniškai nesu kažkoks K.Škirpos "simpatikas", – sakė A.Anušauskas. – Kaip istorikas, matau jo biografijoje mažiausiai tris labai skirtingus, su skirtingomis pasekmėmis, gyvenimo etapus: nuo pirmo kario savanorio, vėliau – diplomato ir karinės žvalgybos viršininko 1926 m. nuo Liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybės iki žmogaus, kuris 1940–1941 m. užėmė tokią gana radikalią poziciją kalbėdamas apie žydų tautybės Lietuvos piliečius. Matomas jo gyvenimo kelyje radikalėjimo procesas, žmogus keitėsi."

Savivaldos politikai savarankiškai turėtų priimti sprendimą, vadovaudamiesi savo turimų žinių bagažu.

Istorikas pažymėjo, kad K.Škirpa buvo prieštaringas žmogus – nėra taip, kad jį galima būtų nutapyti vien tik juoda arba balta spalva. Bet kalbant apie mūsų šių dienų politinius veikėjus, situacija būtų panaši. Pavyzdžiui, Algirdas Mykolas Brazauskas. Nedažnai prisimenama, kad jis buvo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius paskutiniaisiais okupacinio režimo metais – dažniausiai vertinama tai, kuo jis tapo jau nepriklausomoje Lietuvoje, t. y. pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu.

"Tie vertinimai skiriasi ir kiekvienas iš mūsų galime turėti skirtingas pozicijas. Tačiau manau, kad miesto taryba šiuo atveju eina lengviausiu keliu – siekdama išvengti konflikto, įtikti visiems, nori pakeisti K.Škirpos alėjos pavadinimą, suteikdama jai neutralų. Iš istorijos K.Škirpos nelabai pavyktų "išmesti", bet iš gatvių pavadinimų jo pavardę pašalinti nėra sudėtinga – savivaldos politikams tereikia priimti tokį sprendimą", – sakė A.Anušauskas.

Politikas teigė nenorintis pasisakyti nei už, nei prieš gatvės pavadinimo keitimą, nes jau buvo atvejis, kai, jam viešai išsakius savo nuomonę, tai buvo įvertinta kaip "spaudimas". Šį kartą, jo manymu, savivaldos politikai savarankiškai turėtų priimti sprendimą, vadovaudamiesi savo turimų žinių bagažu.