Verslo įmonės yra pavyzdingos atliekų rūšiuotojos – kai kurios jų išrūšiuoja iki 80 proc. darbo metu susidarančių atliekų. Ypač gerai rūšiuoja gamybos įmonės, taip pat vidutinio dydžio ir stambus verslas bei verslo centrai. Pasitempti šioje srityje reikėtų smulkiam verslui bei įmonėms, vykdančioms veiklą Vilniaus Senamiestyje, tvirtina atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“.

„Skaičiuoja, kad lietuviai išrūšiuoja apie 10-15 proc. atliekų. Tai bendras gyventojų ir įmonių išrūšiuotų atliekų skaičius. Mūsų aptarnaujamų klientų statistika taip pat panaši – kasmet išrūšiuotos atliekos sudaro apie 14 proc. viso atliekų srauto. Tačiau pastebime, kad šį rodiklį kelia verslo įmonės, kurios rūšiuoja pakankamai gerai – praktiškai visi mūsų tiesiogiai aptarnaujami verslo klientai šiandien turi užsisakę ne tik komunalinių atliekų, bet ir antrinių žaliavų išvežimo paslaugas. Žinoma, yra bendrovių, kurios išrūšiuoja tik apie 10 proc. atliekų, bet yra ir tokių, kurios atskiria net 80 proc. antrinių žaliavų. Ypač gerai rūšiuoja gamybos įmonės, kuriose yra įvairių pakuočių atliekų, taip pat ir verslo centrai. Žinoma, įmonėse rūšiuoti lengviau, nes ten didžioji dalis atliekų – pakankamai švarios ir lengvai atskiriamos, tačiau bet kokiu atveju tokie rodikliai džiugina“, – teigė „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas.

Šiuo statistinius duomenis bendrovė išvedė išanalizavusi daugiau nei 2 tūkst. verslo klientų, tarp kurių – prekybos ir verslo centrai, parduotuvės, paslaugų sektoriaus biurai, maitinimo ir mokymo įstaigos bei kitos organizacijos, rūšiavimo įpročius.

L. Kazlauskas aiškina, kad verslo įmonės dažniausiai turi tiesiogines sutartis su atliekų vežėjais ir moka pagal atliekų svorį, todėl mato ekonominę naudą rūšiuoti. Visas atliekas mesti į vieną komunalinių atliekų konteinerį būtų labai brangu, nes sąvartynas kiekvieną toną atliekų apmokestina beveik 140 Lt., dar papildomai reikia mokėti ir už jų surinkimą bei transportavimą. Kadangi antrinės žaliavos išvežamos nemokamai, o verslo įmonėse jos sudaro 75 proc. atliekų, rūšiavimas padeda verslui sutaupyti reikšmingas sumas.

„VSA Vilnius“ atstovo teigimu, įmonės paprastai turi nusistačiusios vidinę tvarką, užtikrinančią atliekų rūšiavimą. „Jeigu kalbėtume apie administracinius biurus, tai čia dažnai darbuotojas ant stalo turi kartoninę dėžutę popieriaus atliekoms, kurios turinį valytoja išneša į popieriaus konteinerį. Kai kurios įmonės išbando mūsų siūlomą „KlikLT“ sistemą, perdirbamas atliekas meta į atskirus maišus, o gamybininkai neretai naudojasi ir specialiais įrenginiais antrinėms žaliavoms presuoti“, – pasakojo L. Kazlauskas.

Problema – smulkus verslas ir įmonės Senamiestyje

Bendrovės atstovas pastebi, kad rūšiavimą dar reikėtų pagerinti smulkiam verslui, ypač mikroįmonėms, ir visoms bendrovėms, vykdančioms veiklą Vilniaus Senamiestyje.

„Mikroįmonės ir dalis smulkaus verslo paprastai neturi tiesioginių sutarčių su atliekų vežėjais ir naudojasi gyventojams skirtais konteineriais. Tokiu atveju jos yra mažiau motyvuotos kuo daugiau darbe susidarančių atliekų išrūšiuoti, nes jos nemoka atliekų vežėjui atlygio pagal atliekų svorį, kaip didesnės, tiesiogines sutartis turinčios organizacijos“, - teigė „VSA Vilnius“ atstovas.

Tuo tarpu Vilniaus Senamiestyje, pasak L. Kazlausko, pagrindinis rūšiavimo trikdys – nėra kur statyti rūšiavimo konteinerių, todėl verslo galimybės rūšiuoti yra ribotos, jie naudojasi bendrais konteineriais su gyventojais. Siekiant pagerinti situaciją, „VSA Vilnius“ įmonėms siūlo išbandyti naujovišką olandišką „KlikLT“ sistemą – „VSA Vilnius“ šalia įmonės ar konteinerių aikštelėse gali įrengti specialius stovus su kabliukais, ant kurių įmonių darbuotojai gali užkabinti išrūšiuotų atliekų maišus, kuriuos vėliau „VSA Vilnius“ darbuotojai surenka. Šios sistemos pagrindinis privalumas tas, kad ji užima labai mažai vietos, o tai aktualu Senamiestyje.