Pasaulinio garso fizikas, JAV nacionalinio standartų ir technologijų instituto nusipelnęs tyrėjas VU skaitys viešą paskaitą „Laikas, Einšteinas ir šalčiausi dalykai Visatoje“, susitiks su universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku, fizikos fakulteto studentais ir mokslininkais.

W. D. Phillipso Lietuvoje laukta birželio mėnesį, bet tuomet jis susirgo COVID-19.

Mokslininkas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. Profesorius išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrė atomų pagavimo žemose temperatūrose metodą.

1988 metais jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnė nei anksčiau numatyta teorinė riba.

1997 metais W. Phillipsas kartu su kolegomis Claude'u Cohenu-Tannoudji (Klodu Koenu-Tanudži) ir Stevenu Chu (Styvenu Čiu) gavo Nobelio premiją už atomų šaldymo ir kaupimo, pasitelkiant lazerio šviesą, metodų plėtojimą.

„Minėti fizikų laimėjimai vėliau leido sukurti pirmąjį Bozė-Einšteino kondensatą – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satyendra Nath Bose. Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga – Bozė-Einšteino kondensatas, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šios būsenos atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą. Šaltųjų atomų tyrimai yra svarbūs sparčiai besivystančiai kvantinei informatikai, labai tiksliems matavimams ir daugeliui kitų sričių“, – teigiama VU pranešime.