Žinomo Vilniaus menininko Artūro Šlipavičiaus-Šlipo kūrinio, skirto 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms, nepriima ne tik lenkai, bet ir lietuviai. Net už dyką.

Menas nemokamai? Nereikia

Lietuvoje apstu pavyzdžių, kai valstybė už įvairius meno kūrinius paklojo šimtus tūkstančių litų. Tačiau kai vienas geriausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų A.Šlipas valstybinėms įstaigoms savo kūrinį pasiūlė už dyką, atsakymas buvo neigiamas.

Su A.Šlipu "Vilniaus dienos" žurnalistas susitiko menininko sodyboje. Vietoje, kurioje dailininkas ketverius metus kūrė kryžiaus formos paveikslą Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Dabar ketverius metus kurtas 6,5 m aukščio paveikslas išardytas guli garaže. Mat jo neprireikė nei lenkams, nei lietuviams.

"Prieš ketverius metus nebuvo jokių minčių, kur meno kūrinys stovės. Žinojau tik tiek, kad turiu atlikti pareigą kaip tikras žemaitis, tikras lietuvis. Atiduoti duoklę savo tėvynei. Lenkai paveikslo nepriėmė, nors žadėjo, kad jis keliaus į muziejų, esantį maždaug 100 km nuo Žalgirio mūšio lauko. Pačiame mūšio lauke jis turėjo stovėti tik vieną dieną. Kadangi lenkų muziejuje nuo karščių perdegė aušinimo sistemos, muziejus buvo uždarytas, o lenkai pareiškė, kad paveikslo nenori. Ir menas liko garaže, – prisiminė A.Šlipas. – Paskui pradėjau ieškoti jam namų Lietuvoje. Beldžiausi, skambinau – nieko nedomina."

Menininkas pinigų neprašė. Jis siūlė istorinėse vietose – Trakuose ir Valdovų rūmų teritorijoje – kūrinį pastatyti nemokamai. Tačiau toks pasiūlymas didelio entuziazmo nesukėlė.

A.Brazausko trofėjai – istorija?

A.Šlipo teigimu, nenoras priglausti paveikslą grindžiamas paprastu motyvu – esą Trakams ar Valdovų rūmams, istoriniams muziejams, nėra tinkami šiuolaikinio meno eksponatai. Tačiau tiek Trakų muziejus, tiek Valdovų rūmai pasiryžę priglausti velionio Prezidento Algirdo Brazausko medžioklės trofėjų kolekciją.

"Skambinau į Trakus, muziejaus direktoriui. Nusiunčiau nuotraukas. Sakiau, kad pats atvešiu kūrinį, sumontuosiu, neprašysiu nė lito. Direktorius pasakė: "Nebeskambink, aš paskambinsiu." Ir nepaskambino, ragelio nebekėlė", – pasakojo A.Šlipas.

Iš Valdovų rūmų direktoriaus Vydo Dolinsko menininkas sulaukė diplomatiško atsakymo – V.Dolinskas pareiškė esąs užsienyje ir negalįs aptarinėti tokių reikalų.

Prezidentūra nesuprato

Visur atsimušęs tarsi į sieną, dailininkas nutarė prašyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės pagalbos. Juolab kad šalies vadovė jau įrodė palaikanti šiuolaikinį meną, kai prezidentūroje atsirado grandiozinis dalininko Šarūno Saukos paveikslas.

Tačiau A.Šlipo Prezidentės pavaldiniai tiesiog nesuprato. "Dėkojame už pateiktą informaciją apie Jūsų paveikslą "Žalgiris 600 IN MEMORIA". Informuojame, kad šiuo metu Prezidento kanceliarija neturi galimybių eksponuoti šį kūrinį Prezidento rūmuose. Linkime kuo geriausios kloties kūrybinėje veikloje", – rašoma A.Šlipui atsiųstame laiške.

Toks atsakymas menininkui sukėlė juoką pro ašaras. "Juk aš nenorėjau paveikslo pastatyti prezidentūroje ar S.Daukanto aikštėje. Aš tik prašiau audiencijos pas Prezidentę ar bent jau susitikimo su vienu iš jos patarėjų", – prezidentūros atsakymu stebėjosi dailininkas.

A.Šlipas tikisi, kad pavyks susitikti su premjeru Andriumi Kubiliumi. Vos tik Vyriausybės vadovas grįš po atostogų, menininkas prašys audiencijos.

Vilnius erdvių nesiūlo

Sostinės vicemeras Gintautas Babravičius ne sykį viešai išreiškė paramą A.Šlipui ir jo kūriniui. Tačiau Vilniaus savivaldybė, sumokėjusi šešiaženkles sumas už Europos kultūros sostinės projektui skirtas skulptūras, taip pat netrykšta noru gauti A.Šlipo paveikslą dovanų.

"G.Babravičius iš tikrųjų pats atvažiavo, rūpinosi. Jis yra šaunuolis. Bet iš jo pusės daugiau pasiūlymų kol kas negavau", – teigė pašnekovas.

Nors miesto valdžia nesiūlo Žalgirio mūšiui dedikuoto paveikslo įkurdinti miesto erdvėse, kai kurie sostinės savivaldybės atstovai iškėlė kitokią mintį – pastatyti paveikslą vienoje iš sostinės bažnyčių. Tačiau į Bažnyčią A.Šlipas kol kas nesikreipė.

Menininkas pripažįsta, kad jo kūrinys gerokai iškrinta iš bažnytinio meno konteksto, tačiau žada prašyti, kad Bažnyčia kūrinį pašventintų po to, kai jis ras savo namus.

Paaukojo santaupas

Prieš ketverius metus, pradėdamas darbus prie didžiausio savo gyvenimo kūrinio, dailininkas prašė Kultūros ministerijos paramos. Atsakymas nebuvo neigiamas. Tiksliau, jo apskritai nebuvo. Tačiau tai neatėmė noro kurti paveikslą.

"Visą savo šeimos biudžetą paaukojau Žalgirio mūšiui. Labai noriu jį parodyti visuomenei. Kad jis bent porą mėnesių kur nors būtų eksponuojamas. Kad matytų žmonės. Jei sakys – "Velniop, mums jo nereikia", tegul. Pasikarsiu aš ant to savo kryžiaus, – nusijuokė pašnekovas. – Bet noriu, kad bent jau būtų diskusija."

Pasiryžęs viskam

Kryžiaus formos paveikslas negalėtų ilgai išstovėti po atviru dangumi – gamta jam greitai padarytų neatitaisomą žalą. Tačiau A.Šlipas pasiryžęs savo lėšomis apsaugoti kūrinį tiek nuo gamtos išdaigų, tiek nuo vandalų.

Paklaustas, ką darys, jeigu valstybė taip ir nepriims jo dovanos, dailininkas pareiškė pats padarysiąs viską, kad žmonės pamatytų jo meno kūrinį.

"Turiu provokuojamų idėjų. Rasiu už Vilniaus, ant kalvos, vietą. Aš ją išpirksiu ir pastatysiu. Netgi tokių minčių buvo. Tikrai nesiruošiu pasiduoti", – sakė A.Šlipas.

Tiesa, yra ir neabejingų žmonių. Menininką palaiko šeima, daug draugų. O keletas verslininkų nepagailėjo pinigų idėjai propaguoti – jie ėmėsi finansuoti medžiagos apie A.Šlipo kūrinį išleidimą užsienio kalbomis. Ši medžiaga bus pirmiausia platinama gretimose valstybėse, vėliau – galbūt Ukrainoje ir Rusijoje.

Laikini namai – Trakuose?

Gali būti, kad valstybė vis dėlto priglaus Žalgirio mūšiui dedikuotą kūrinį. Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius, "Vilniaus dienai" teigė, esą svarstoma galimybė paveikslą laikinai priglausti Trakų pilies teritorijoje.

"Gali pasižiūrėti, priimti kuriam laikui. Man atrodo, išspręsime šią problemą. Žinoma, ne šiandien ir ne rytoj, – kalbėjo V.Poviliūnas. – Bandysime po savaitgalio susisiekti, žiūrėsime, kokios sąlygos."

Muziejaus vadovo teigimu, 6,5 m aukščio meno kūrinį veikiausiai reikės statyti vienoje iš pilies menių, tačiau galutinį sprendimą dėl eksponavimo vietos turėtų priimti pats autorius. Esą gali būti, kad pavyks paveikslą pastatyti ir pilies kieme.

Pašnekovo teigimu, A.Šlipo kūrinį Trakai priglaustų ribotam laikui. Paskui menininkui reikėtų ieškoti kitos vietos.

Tokios žinios nudžiugino A.Šlipą. Menininkas teigė būsiąs dėkingas muziejui, jei Trakuose bent kuriam laikui bus priglaustas ketverių metų darbo vaisius.

Tiesa, klausimas, kur galiausiai apsistos Žalgirio mūšiui dedikuotas paveikslas, lieka neatsakytas. A.Šlipas teigė nenurimsiąs, iki pavyks surasti meno kūriniui naujus namus.