Šiuo metu advokatu dirbantis buvęs ilgametis policijos pareigūnas J. Kučynskis interviu Eltai sakė manantis, jog apie galimą pareigūnų ir kontrabandininkų bendradarbiavimą Šalčininkuose veikiausiai žinojo daug kas, tik nedrįso to paviešinti ir su tuo kovoti.
Patyręs pareigūnas neslepia kritiškai vertinantis idėją rotuoti pasienio regionuose dirbančius policininkus. Jo manymu, toks procesas būtų brangus, sukeltų papildomų problemų.
„Manau, kad kris iš karto kokybė, atsiras daug socialinių problemų, kiek reikia lėšų ir jėgų važiavimui atiduoti, kurui, apgyvendinimui. Dabar norima iš Šalčininkų padaryti antrarūšį rajoną. Pastaruoju metu Šalčininkų komisariato viršininkai, prokurorai, buvo iš Vilniaus. Prašau, koks rezultatas. Gal būtų vietinis, gal būtų kitaip?“ – interviu Eltai svarstė buvęs ilgametis Šalčininkų policijos pareigūnas J. Kučynskis.
Pamoka valstybei
– Įvykiai Šalčininkų policijoje sudrebino visą Lietuvą. Jūs ilgai dirbote komisariate, buvo galima to tikėtis? Policijos vadovas sako, kad pasitiki imuniteto pareigūnais, bet klausimų jiems turi.
– Šitas įvykis policijai ir valstybei yra didelė pamoka. Valstybei – kad ji turi prisiimti kontrolę, o kas vykdo kontrabandą – anksčiau ar vėliau bus sulaikytas, jam gresia griežta bausmė. Jeigu apie tai žinojo paprasti žmonės, nemanau, kad apie tai nežinojo policija. Turime suprasti, kad pasienio rajonas visada yra ir liks išskirtinis, todėl ir parengimas turėtų būti kitoks. Mano manymu, turėjo žinoti daug kas, tik niekas nerado drąsos imtis priemonių arba tai paviešinti.
– Kontrabanda Šalčininkų krašte visada buvo opus dalykas? Kodėl taip yra?
– Geografinė padėtis, visų pirma. Be to, dabartiniai įvykiai su kontrabanda rodo valstybės požiūrį į šią problemą – tik dabar susigriebta. Gal labiau ją atgrasytų didesnės bausmės, jų neišvengiamumas.
Dabar kontrabandos bylos labai ilgai tiriamos. Mes neturėjome didelių techninių galimybių greitam darbui, teko dirbti su spausdinimo mašinėle, bet buvo reikalaujama, kad bylos būtų tiriamos greitai. Sulaikyti kontrabandininkai nedelsiant būdavo suimami, Nepriklausomybės pradžioje tą galima buvo daryti net be teismo sankcijos.
Tais laikais buvo įvairios kontrabandos, pradedant nuo cukraus, alkoholio, cigarečių, metalo. Tada susidūrėme dar su vienu iššūkiu – nusikalstamos grupuotės iš Kauno, Panevėžio nusitaikė į kontrabandininkus – jie vyko į Šalčininkus ir ėmė apiplėšinėti nelegalių prekių gabentojus. Sukome galvas, ką čia daryti, kaip kvalifikuoti tokius veiksmus. Gabena nelegalias prekes – ar užpultas kontrabandininkas gali patirti turtinę žalą?
Gyventojams iššūkių irgi būdavo: nusikaltėliai apsimesdavo policijos pareigūnais, rodydavo suklastotus policininkų pažymėjimus ir esą atlikdavo kratas – susirinkdavo alkoholį, kitus daiktus. Įsivaizduojate? Kalbame apie 90-uosius. Aišku, tie žmonės namuose turėjo ir nelegalių cigarečių, alkoholio, todėl jie bijojo kur nors skųstis. Gabenamo kontrabandinio alkoholio kiekis tais laikais buvo ypač didelis. Alkoholį gabendavo ne tik statinėse, bet ir vilkikų slėptuvėse įrengtuose bakuose – po 3, po 5 tonas veždavo. Kartą patikrinome vieną tokį nedidelį furgoną – pagal duomenis jis iki tol buvo sieną kirtęs gal 20 kartų. Tai kiek jis iš viso kontrabandos atgabeno iki sulaikymo?
Kontrabandininkai turėjo pinigų, galėjo samdyti geriausius advokatus. Būdavo, sulaikome keturis kontrabandininkus, netrukus atvažiuoja keturi geri advokatai iš Vilniaus. Kontrabandininkai gindavosi stipriai. Bet būdavo taip, kad beveik kiekvienam kontrabandininkui buvo skiriamas suėmimas – taip buvo beveik kiekvienoje byloje.
Buvo ir daug neteisėtų sienos perėjimų – močiutės sieną su dviračiu netyčia pervažiuodavo ar karvę vedė per ją. Žmonės sieną pažeisdavo dėl nežinojimo, bet įstatymas buvo griežtas – irgi buvo suimami, pilni kalėjimai buvo žmonių.
Didžiulis darbo krūvis buvo. Iš pradžių kontrabandos bylas tyrė tik prokurorai: vienu metu septyni prokurorai Šalčininkų prokuratūroje, įskaitant vadovą. Paskui tokias bylas tyrė policija. Buvau ypatingai svarbių bylų vyresnysis tardytojas, vėliau buvau tardymo skyriaus viršininku. Tardytojas bylą tirdavo pats savarankiškai, jo nurodymai visiems pareigūnams, piliečiams, institucijoms buvo privalomi. Ir dirbome, ir gyvenome, ir tyrėme bylas, viskas kaip ir normaliai buvo. Šiuolaikinis policijos tyrėjas turi daug vadovų – jį kontroliuoja prokuroras, dar tiesioginis viršininkas, komisariato vadovas.
Dabar kalba, nori (policijos darbo tvarką pasienio regionuose – ELTA) pakeisti: atvežti iš Kauno, pakeisti Šalčininkų policininkus. Manau, kad kris iš karto kokybė, atsiras daug socialinių problemų, kiek reikia lėšų ir jėgų važiavimui atiduoti, kurui, apgyvendinimui. Dabar norima iš Šalčininkų padaryti antrarūšį rajoną. Pastaruoju metu Šalčininkų komisariato viršininkai, prokurorai, buvo iš Vilniaus. Prašau, koks rezultatas. Gal būtų vietinis, gal būtų kitaip? Mūsų tarnyboje svarbu ir intuicija, perskaitymas tarp eilučių, vietinis žmogus gali daug ką nujausti.
– Bet atvažiuoja, tarkim, policininkas iš Pakruojo, jis nepažįsta kontrabandininkų, prireiktų laiko su jais susibendrauti? Kol tai įvyktų, prasidėtų nauja pareigūnų rotacija, gal tai būtų veiksminga?
– Visur yra grėsmės, ne tik policijoje.
Visur yra grėsmės, ne tik policijoje.
– Pareigūnas, tarnautojas turi būti skaidrus iš prigimties?
– Taip, jis turi būti paruoštas tinkamai. Man, kaip buvusiam tardytojui, susidaro toks įspūdis, kad kai kuriems žmonėms vogti, daryti nusikaltimus neišeina iš galvos. Tačiau daugumai žmonių ta mintis net neateina į galvą. Jeigu reikia keisti komisariatą, tada reikia keisti ir savivaldybės, kitų įstaigų vadovus, nes įstaigų vadovai gali susigyventi su kontrabandininkais?
– Bet jūs nesusigyvenote su kontrabandininkais, kitais teisės pažeidėjais?
– Ne, nors spaudimas buvo didžiulis man ir mano šeimai. Kažkokie pažeidėjų pažįstami, giminės atvažiuodavo į mano namus, ieškodavo ryšių.
– Pašnekėti apie bylą?
– Taip.
– O jūs tuo metu namie su vaikais?
– Taip, ir tėvai pagyvenę buvo. Spaudimas buvo iš visų pusių, bet dauguma tardytojų dirbo sąžiningai. Paskui jie dirbo teisėjais, advokatais.
– Užsimenate, kad dirbant policijoje buvo spaudimo. Kaip jis pasireikšdavo?
– Žmonės domėjosi, kas tiria bylą, kaip tiria, ateidavo į komisariatą, klausinėdavo. Tais laikais buvo galima lengviau vaikščioti po komisariatus. Dabar pabandyk užeiti! Tais laikais bet kas galėjo bet kada užeiti į bet kokį kabinetą.
Bylos vagystė iš komisariato
– Kodėl pasirinkote tokį pavojingą darbą? Kaip išgyvenote tokioje sunkioje tarnyboje, kai tiek buvo spaudimo, pavojų, nuolatinio streso, alga nedidelė? Ne paslaptis, kad tuo metu teisėsaugos pareigūnai neretai griebdavosi alkoholio.
– Tais laikais nebuvo tokio profesijų pasirinkimo. Buvau linkęs į filosofiją, menus. Kai buvau studentas, domėjausi psichologija, tai paskui, jau dirbdamas policijoje, pats sau galėjau suteikti psichologinę pagalbą. Kai dirbti atsakingą darbą, džiaugiesi tuo, kad viskas gerai, džiaugiesi, kad pavyko ištirti bylą, atstatyti teisingumą. Tai teikdavo džiaugsmą. Su žmona gyvenome kukliai, normaliai, nebuvome išsiskiriantys iš kitų.
Nekilo minčių, kodėl neturiu jachtos ar kelių aukštų namo. Norėjosi atlikti darbą tinkamai, atlikti pareigą. Buvo laipsniai policijoje – iš policijos išėjau su pulkininko leitenanto laipsniu, tai labai stimuliavo. Darbas buvo ypatingai sunkus, bet labai įdomus. Reikėjo tirti, aiškintis, skirti ekspertizes, nes dauguma savo kaltę neigė. Aišku, buvo sunku: žmona dirbo gydytoja, jai buvo budėjimai, kartais nebuvo kam vaikų prižiūrėti, prašydavome tėvų pagalbos. Sudėtinga tikrai buvo.
– Ką uždirbote, dirbdamas policininku?
– Pensiją (šypsosi). Gal ir norėjosi gyventi geriau, bet laimė ne tik piniguose ir turtuose. Pagalvoju dabar, kaip išgyvenau? Saugumo sumetimais miegodavau su tarnybiniu pistoletu, dirbdavau viršvalandžius – tais laikais už juos niekas nemokėjo – nakvodavau darbo vietoje, komisariate. Buvo didžiulis pavojus iš visų pusių, įtaka iš kitų asmenų. Nors tiesioginių grasinimų, bent jau aš, nepatyriau.
Buvo toks atvejis: iš komisariato, tardytojo (tardytojais buvo vadinami policijos tyrėjai – ELTA) seifo pavogė kontrabandos bylą. Buvo sulaikyti kontrabandiniai diskeliai – čia tie, kur buvo dedami į kompiuterius, tada buvo didelis deficitas. Nusikaltėliai turbūt tikėjosi, kad pavogė visą kontrabandos bylą, bet ten ne visa byla gulėjo. Mes po vagystės tą bylą atkūrėme ir perdavėm teismui, o kontrabandininkas buvo nuteistas realiu laisvės atėmimu. Jis iš Baltarusijos per Šalčininkų pasienio postą tuos diskus vežė mikroautobuso dugne, jų kiekis buvo didelis ir jų vertė buvo didelė. Kontrabandininkas kažko paprašė pagrobti bylą iš komisariato ir taip išvengti bausmės. Pusę bylos pavogė, tačiau jam išvengti bausmės nepavyko.
– Kokie reikalavimai buvo policijoje tuo metu, kai dirbote?
– Darbe turėjau labai gerą viršininką – Tadeušą Volkovskį. Jis buvo kaip mokytojas, visko išmokė. Komisariate buvo labai gera komanda, darbą policijoje prisimenu su malonumu. Sąžiningumas, tikėjimas – lankausi bažnyčioje, tai irgi padeda. Reikia būti doru. Visada norėjosi padėti nukentėjusiam, nes jis kenčia. Tuo metu nusikaltėliai stipriai gynėsi, samdėsi geriausius advokatus.
Mes visada turėjome veikti greitai, buvo reikalaujama kuo skubiau atlikti pirminius veiksmus bylose, kuo skubiau. Kartą buvo sulaikytas didelis kiekis alkoholio, transportas su juo stovėjo kažkur prie komisariato. Buvome gavę informacijos, kad nusikaltėliai nori padegti transporto priemonę su kroviniu. Turėjome skubiai veikti, nes galėjome prarasti įrodymus.
– Kaip šiais laikais turi veikti atranka į policiją, kad į šią sistemą nepatektų į pažeidimus linkę asmenys?
– Prieš priimant į tarnybą yra daromi testai, yra komisija. Testas pakankamai ilgas, tik nežinau, ar ten daug dėmesio skiriama vertinant būsimo pareigūno sąžiningumą. Šalčininkų rajone seniai buvo toks įvykis – per avariją slidžiame kelyje žuvo trys policininkai. Vairuotojas, policijos pareigūnas, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Bylą tyrė tas pats Šalčininkų rajono komisariatas. Teisingumas Lietuvoje turi būti visur.
Anksčiau kelių policijoje buvo kyšininkavimo. Po vykdytos reformos, manau, to galbūt visai nėra. Dirbdamas advokatu aš gyniau vairuotoją, Tadžikistano pilietį, gabenusį automobilius iš Azijos, Tadžikistano, Kirgizijos. Vairuotojas penkerius metus iš Lenkijos gabeno automobilius į Aziją. Matyt, 50 eurų – tam, 50 eurų – tam. Vyras buvo sulaikytas Šalčininkų policijos komisariato teritorijoje. Jis bandė duoti 200 eurų kyšį Šalčininkų policijos pareigūnams ir už tai buvo sulaikytas. Turime ir teigiamų dalykų Šalčininkuose.
Vairuotojas pasakojo, kad penkerius metus važinėjo per pusę Europos ir Azijos be vairuotojo pažymėjimo, tačiau sučiuptas buvo Šalčininkuose. Tadžikistano pilietis buvo labai nustebęs, kad įkliuvo tokioje mažoje valstybėje, buvo uždarytas į areštinę. Užsieniečiui grėsė suėmimas – kaip jo gynėjas, paaiškinau jam apie Lietuvos teisinę sistemą.
– Esate savo krašto patriotas. Ko reikia, kad Šalčininkuose kontrabandos būtų mažiau?
– Kalbant apie kontrabandą – žmonės yra netobuli, nori pasinaudoti galimybėmis, o jei dar ir uždirbti iš to galima, kodėl tuo nepasinaudojus? Kontrabanda, atrodo, ne smurtas, bet valstybei atneša didžiulę ekonominę žalą. Valstybė turi veikti taip, kad žmonės žinotų, kad kontrabandos gabenimas gali ne bet kuo baigtis, kad suvoktų, kad bausmė laukia, o pats tyrimo procesas būtų greitas.
Šalčininkai yra gražus miestas, gražus rajonas, puikūs žmonės. Aš čia gimiau, augau, gyvenu. Atvažiuokite kada, pamatysite, kokie gražūs Šalčininkai. Nereikia daryti šio rajono antrarūšiu.
(be temos)