VMI gražuolei pažėrė baudų

Socialiniuose tinkluose vertusi žavėtis prabangiu gyvenimu Monake V.Židonytė Lietuvoje priversta minti teismų slenksčius.

Moteris čia turi aiškintis dėl mokesčių nemokėjimo, nors jos advokatas tikina, kad manekenei mesti įtarimai interpretuojami ne visai teisingai.

Administracinę bylą dėl mokestinių prievolių narpliojęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė bylą grąžinti nagrinėti iš naujo ir nurodė į apklausą iškviesti D.Jacką, kuris turėtų patvirtinti ir įrodyti, ar skolino milijonus litų dabar jau buvusiai mylimajai.

V.Židonytės nemalonumai Mokesčių inspekcijoje kilo veikiausiai 2014-aisiais, kai Šiaulių apskrities VMI apskaičiavo, jog tituluota gražuolė esą skolinga valstybei 81 725 eurus gyventojų pajamų mokesčio, 40 598 eurus delspinigių.

Jai taip pat buvo skirta 8 156 eurų bauda.

Gražuolei reiškiamos pretenzijos dėl neįmokėtų 11 695 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o už tai apskaičiuota 6,8 tūkst. eurų delspinigių bei 1 169 eurų bauda.

Iš viso VMI gražuolei reiškia per 150 tūkst. eurų mokestinių pretenzijų.

Pati V.Židonytė su tokiais VMI skaičiais nesutinka ir Šiaulių AVMI sprendimą apskundė teismams.

Beje, teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, tačiau byla ir vėl įsisuko iš naujo dėl Mokesčių inspekcijos pateikto skundo.

Įtarimai – dėl milijonų

O byloje imta narplioti labai įdomius dalykus.

Teismo dokumentuose pažymėta, jog byloje nagrinėjamu atveju ginčo dalyką sudaro 3 443 943,46 lito suma, kurią 2009–2011 m. laikotarpiu V.Židonytei sumokėjo įmonės "Facilities Management", "Mėnulė", "Debreceno valda", "Property entrust", "Tomvalas", "Senamiesčio ūkis", "Kretingos butų ūkis", "Vitės valdos" ir kiti juridiniai asmenys.

Mokesčių inspektoriai nusprendė šias lėšas įvertinti mokestine ir teisine prasme. O būtent: ar šios lėšos, remiantis Gyventojų pajamų mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymais, yra gautos apmokestinamosios pajamos, ar ne?

Tai yra, ar šios lėšos gali būti pripažintos grąžintomis jai paskolomis, kurios nepriskiriamos apmokestinamų pajamų kategorijai.

Tuo metu, kai dar gyveno Lietuvoje, V.Židonytė buvo ne tik žurnalų puošmena. Moteris turėjo savo verslą – grožio paslaugų įmonę.

Tačiau teismų slenksčius jai tenka minti ne dėl savojo, o tuomečio draugo D.Jackos verslų peripetijų.

Peržvelgus tyrėjų surinktus duomenis, peršasi įspūdis, jog V.Židonytės rankomis buvęs mylimasis galėjo tvarkyti daugybę painių sandorių.

Būtent jai teko gryninti Klaipėdos ir užsienio šalyse esančiuose bankomatuose pinigus, sudarinėti nuostabą keliančius sandorius, kai pati manekenė net neaišku, kokias pareigas galėjo eiti daugybėje uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities namų administravimo įmonių, kurių akcijas buvo mėginama sutelkti į vienas rankas.

Po vienu vardu – daug įmonių

Kelerių metų senumo įvykiai veda į šiuo metu jau tikru įmonių konglomeratu tapusią bendrovę "Civinity". Tarptautinė įmonių grupė teikia paslaugas nekilnojamojo turto objektų valdymo, priežiūros ir eksploatacijos srityse.

Šiai grupei priklauso būsto administravimo įmonės didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat ir Latvijoje.

Vilniuje "Civinity" valdo įmones "Senamiesčio ūkis" ir "Ozo miestas". Kaune grupei priklauso "Būsto valda". Klaipėdos krašte ji valdo įmones "Debreceno valda", "Vitės valdos", "Klaipėdos bendrabutis", Palangoje – "Palangos butų ūkis", Kretingoje – "Kretingos būstas".

Be viso to, akcininkais ir realiais vadovais su šia įmonių grupe susijusios ir pastatų remontu užsiimančios įmonės, kurios, lyg tyčia, sėkmingai laimi namų administratorių skelbiamus konkursus.

Dienraštis "Klaipėda" rašė apie rangos darbus viename Herkaus Manto gatvėje esančiame daugiabutyje, kur konkurso nugalėtoja tapo įmonė "Pastatų meistrai". Jos akcininkė yra ta pati įmonių grupė "Civinity".

Daugiabučių gyventojams gerai pažįstama dar viena įmonė – "Pastatų ūkio priežiūra". Taip pat ir bendrovė "Būsto administravimas".

Negana jų, šis įmonių susivienijimas skelbia valdantis dar 7 įmones Latvijoje.

Pakeitė pavadinimą

Pati "Civinity" oficialiai užgimė tik 2015 m. lapkričio 24-ąją. Iki tol ši kompanija buvo registruota "Facilities Management" pavadinimu.

Tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenimis, įmonė "Facilities Management" buvo įregistruota 2008 m. lapkričio 13 d. uostamiestyje, viename Pievų gatvės namų.

Kokiu būdu į vienas rankas suplaukė kone didžioji dalis namų administravimu Klaipėdoje užsiimančių įmonių akcijų?

O sandorių būta labai įspūdingų, jų ištakos siekia dešimtmečio senumo įvykius.

Dar 2008-aisiais tuomečio Klaipėdos tarybos nario Mariaus Usonio žmona Aušra aukcione oficialiai įsigijo bendrovę "Laukininkų valda".

Tai buvo priešpaskutinė privatizuota uostamiesčio butų eksploatavimo įmonė – uostamiesčio savivaldybei liko tik "Klaipėdos bendrabučiai".

Tačiau ir šioji neilgai trukus atsidūrė privačiose rankose. Jos akcijos taip pat perėjo įmonei "Civinity".

Tuo metu M. ir A.Usonių šeima jau valdė bendrovių "Namų administravimo centras" bei "Paslaugos būstui" akcijas.

Sandorių tikrumu netiki

Šiaulių AVMI atliktame tyrime aiškėja schema, kokiu būdu buvo perleidinėjamos įmonių akcijos.

Tyrime minima įmonė "Mėnulė". Šiuo metu ji yra bankrutavusi ir likviduota. Tačiau jos vaidmuo,  anuomet perstumdant akcijas, buvo itin reikšmingas.

Remiantis VMI tyrėjais, M. ir A.Usoniai savo valdytų namų administravimo įmonių akcijas perleido įmonei "Mėnulė".

Ši bendrovė įmonių "Debreceno NT" ir "Debreceno valda" 32,66 proc. akcijų paketą pardavė įmonei "Facilities Management".

Tačiau Šiaulių AVMI tėškė neįtikėtiną įvertinimą – įmonė "Mėnulė" neturėjo ir negalėjo perduoti šių abiejų valdų akcijų.

Dar daugiau – mokesčių inspektoriai nepripažįsta ir įmonės "Būsto administravimas" pardavimo sandorio. Tyrėjai šiuos sandorius įvardijo kaip nerealius.

Už akcijų paketą – 24 tūkst. litų?

Įmonių "Debreceno valda" ir "Debreceno NT", "Būsto administravimas" perpardavimo įforminimas tyrėjams sukėlė daugybę klausimų.

Kaip jau minėta, 32,66 proc. įmonių "Debreceno valda" ir "Debreceno NT" akcijų paketą įmonė "Facilities Management" įsigijo iš šiuo metu bankrutavusios įmonės "Mėnulė".

50 proc. įmonės "Būsto administravimas" akcijų "Facilities Management" pirko iš fizinio asmens Dainiaus Meškio.

O štai likusias įmonės "Būsto administravimas" 50 proc. akcijų įmonė "Facilities Management" įsigijo iš bendrovės "Embelija".

Tris strategines bendroves įmonė "Embelija" perleido už 1,67 mln. litų. Tačiau įforminta, jog iš šios sumos 1,646 mln. litų sumokėta vien tik už įmonės "Būsto administravimas" 50 proc. akcijų paketą.

Taigi net pradinukui kiltų klausimų, ar realu, jog už dvi stambias ir veiklą vykdančias įmones "Debreceno valda" ir "Debreceno NT" tebuvo sumokėta 24 tūkst. litų?

Kur tilpo 5,9 mln. litų grynųjų?

VMI tyrėjams užkliūva ir kitas nuostabą keliantis faktas – 2009 m. sausio 26 d. įforminta V.Židonytės paskola įmonei "Facilities Management".

Esą manekenė grynaisiais į bendrovės sąskaitą įnešė 5,9 mln. litų.

Beje, šį kasos pajamų orderį pasirašė finansininkė, kuri bendrovėje buvo įdarbinta dieną po to, kai įvyko kupiūrų įnešimo faktas – sausio 27 d., tačiau paskolos dokumentus ji vis tiek pasirašė.

Netrukus, 2009 m. sausio 30 d., "Facilities Management" iš kasos išmokėjo 5,9 mln. litų įmonei "Mėnulė", kuri ir supirko "Debreceno valda" bei "Debreceno NT" akcijas.

Čia minimas ir trečias bei esminis žaidėjas šiame klausimų keliančiame tyrime – Kipre registruota bendrovė "City gold capital limited".

Buvusi Klaipėdos tarybos narė Ligita Girskienė net kelis kartus viešai yra sakiusi, esą, jos žiniomis, ši įmonė minima vadinamuosiuose Panamos dokumentuose, viešinančiuose konfidencialią informaciją apie lengvatinio apmokestinimo bendroves.

Šiaulių AVMI dokumentuose minima, jog tiek "Facilities Management", tiek įmonės "Mėnulė" akcininkė yra ta pati "City gold capital limited", iš kurios "Facilities Management" suteiktos paskolos V.Židonytei – 2009 m. gegužės 12 d. grąžinta 660 175,36 lito (191 200 eurų) suma bankiniu pavedimu į jos sąskaitą.

Sutartys – be numerių

VMI tyrėjams kliūva tai, jog su M. ir A.Usoniais pasirašyta akcijų pirkimų sutartis yra be numerio.

Dokumentą pasirašė ir sandoryje įmonei "Mėnulė" atstovavo tie patys asmenys, kurie tuo pat metu dirbo ar buvo įdarbinti tą pačią dieną įmonėse "Mėnulė", "Debreceno valda" ir "Vitės valdos".

Šiaulių AVMI duomenimis, 2009 m. vasario 2 d. V.Židonytė paskolino įmonei "Facilities Management" 710 tūkst. litų grynųjų, įnešdama juos į bendrovės kasą.

2009 m. vasario 17 d. ši suma išmokėta Dainiui Meškiui už įmonės "Būsto administravimas" akcijas.

D.Meškys įvardijamas įmonės "Seaside City LT" direktoriumi. Ši bendrovė, lyg tyčia, taip pat jau yra bankrutavusi.

Paaiškėjo, kad tas pats D.Meškys nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 17 d. dirbo ir įmonėje "Mėnulė".

Būdamas "Seaside City LT" direktorius, jis įmonei atstovavo pasirašydamas 2008 m. liepos 25 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su bendrove "Embelija", taip pat 2008 m. gruodžio 30 d. ir susitarimą nutraukti šią sutartį bei 2008 m. gruodžio 30 d. sutikimą dėl skolos perkėlimo.

Tačiau tyrėjai įtaria, jog dokumento data neatitinka jo turinio.

Gražuolei suteikė postą

Prisimenant, jog V.Židonytė įmonei "Facilities Management" 2009 m. sausį neva paskolino grynaisiais 5,9 mln. litų, o vasarį esą dar įnešė 710 tūkst. litų grynųjų, tampa įdomu, kaip toliau "vaikščiojo" pinigai.

2009 m. gruodžio 4 d., gruodžio 9 d. ir gruodžio 22 d. V.Židonytei buvo grąžinta 21,2 tūkst. litų pavedimu į sąskaitą. Tačiau šios lėšos yra iš įmonės"Debreceno valda" suteiktų paskolų bendrovei "Facilities Management".

Beje, šių dviejų įmonių sąskaitas tvarkė tas pats asmuo.

Toliau bendrovė "Facilities Management" 2009 m. rugsėjo 17 d. įformino paskolos grąžinimą V.Židonytei.

Ir tai daryta vėl itin stambiomis grynųjų sumomis. Sunku įsivaizduoti, į kokias rankines turėtų tilpti 670 tūkst. litų grynųjų.

Ši suma V.Židonytei išmokėta iš kasos tą pačią dieną iš įformintų 680 tūkst. litų įplaukų į kasą kaip paskola iš įmonės "Debreceno NT".

Ir tik čia paaiškėja, koks vaidmuo buvo skirtas D.Jackos mylimajai. Byloje pažymima, kad V.Židonytė įmonėje "Debreceno NT" nuo 2009 m. gegužės 5 d. buvo įdarbinta direktoriaus pavaduotoja.

Išeitų, jog iki tol, nuo metų pradžios, ši gražuolė milijonines paskolas teikė šiaip sau, kaip privatus asmuo?

Milijonas – iš mylimojo?

Skaičiuodami į V.Židonytės sąskaitas plaukusius pinigus, tyrėjai konstatavo, jog "Facilities Management" manekenei 2009 m. pavedimu pervedė 681 375 litus ir įformino 670 tūkst. litų grąžinimą grynaisiais – iš viso 1 351 375 litus.

Iš šios sumos mokesčių administratorius patikrinimo metu pajamomis pripažino tik realiai į banko sąskaitą gautą 681 375 litų sumą.

V.Židonytės 2010 m. pajamomis pripažinta 2010 m. rugpjūčio 17 d. įmonės "Facilities Management" pervesta 15 740 litų suma.

Klaipėdos AVMI operatyvaus patikrinimo metu pareiškėja pateikė ranka surašytą laisvos formos paskolos grąžinimo lapą. Jame įrašyta jos tuomečio mylimojo D.Jackos pavardė.

Paskolos raštelyje ranka įrašyta, jog V.Židonytė esą D.Jackai grąžina daugiau nei milijoną – 1 351 375 litus grynųjų.

Tai mokesčių inspektoriams sukėlė nuostabą.

"Kaip matyti, pareiškėja negalėjo turėti grynųjų pinigų likučio. 2009 m. gruodžio 22 d. ji įnešė į įmonės "Vitės valdos" kasą 156 800 litų kaip avansą pagal kasos pajamų orderį. Tokios pinigų sumos išgryninimo iš V.Židonytės pareiškėjos banko sąskaitos 2009 m. gruodžio 22 d. nebuvo", – teigia Klaipėdos AVMI.

Avanso likimas – neaiškus

Sunku paaiškinti, kodėl visų šių stambių lėšų judėjimo nesiima tirti prokuratūra ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Gražuolė V.Židonytė turėtų pelnyti dosniausios ir turtingiausios visų laikų damos titulą.

Sunku paaiškinti, kodėl visų šių stambių lėšų judėjimo nesiima tirti prokuratūra ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Aiškėja, jog 2010 m. sausio 2 d. V.Židonytė suteikė 345 280 litų paskolą įmonei "Vitės valdos". Ir šį kartą gražuolė turėjo atkaukšėti aukštakulniais su grynųjų pilna didele rankine. Litai į kasą vėl įnešti grynaisiais.

Pinigai iš kasos tą pačią dieną išduodami įmonės "Vitės valdos" direktoriui sąskaitai papildyti.

Mokesčių inspekcija griežtai pasisako dėl šio sandorio: "Pareiškėja negalėjo turėti tokio grynųjų pinigų likučio, iš sąskaitos pinigų išėmimo nebuvo."

Po dviejų dienų, sausio 4-ąją, V.Židonytė pasirašo preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį be numerio, pagal kurią ji įsipareigojo šios sutarties sudarymo dieną į pardavėjo įmonės "Vitės valdos" atsiskaitomąją banko sąskaitą pervesti 700 tūkst. litų.

Ką perka gražuolė manekenė? Ogi 169,78 kv. m bendrojo ploto administracinį pastatą, vertą maždaug 2 mln. litų.

Tačiau tų pačių metų balandžio 20 d. įforminamas susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo, nevykdant preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties.

Kur dingo avansas už administracinį pastatą, nėra aišku.

V.Židonytė Mokesčių inspekcijos tikrintojams teigė, jog paskolos "Vitės valdoms" šaltiniu turėjo būti įmonės "Facilities Management" 2009 m. jai grąžinta 1,35 mln. litų suma.

Tačiau tyrėjai tuo suabejojo, nes pati V.Židonytė nurodė, jog ši suma turėjo būti grąžinta D.Jackai pagal jos pačios pateiktą raštelį.

Iš viso V.Židonytė Klaipėdos AVMI teikė tris su D.Jacka sudarytas sutartis, kuriomis manekenei buvęs mylimasis esą paskolino 1,7 mln. litų. Tačiau skolos grąžinimo rašteliu pagrįsta tik dalis šios sumos.

Pinigų davė iš meilės?

Vertindama V.Židonytės ir D.Jackos galimus paskolinius santykius, VMI nurodo, kad nuo 2010 m. atliekant kontrolės veiksmus D.Jacka mokesčių administratoriui neteikė dokumentų, paaiškinimų, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų ir raginimų atvykti į apklausas.

Nors pati V.Židonytė aiškino, jog jokių rašytinių susitarimų dėl paskolos sąlygų tarp jos ir tuomečio mylimojo nebuvo sudaryta, nes tarp jų, kaip sužadėtinių, susiklostę pasitikėjimo santykiai, tyrėjai atvirai suabejojo tokių paskolų realumu.

Tyrėjams pasirodė neįprasta tai, jog gautas grynųjų sumas manekenė perdavinėjo kitiems ūkio subjektams, kai realiai ji tose įmonėse nėjo jokių pareigų.

"Tai nėra įprastas elgesio būdas net ir tarp asmeniniais ryšiais susijusių asmenų, tuo labiau kad iš patikrinimo akte pateiktų duomenų matyti, jog daug mažesnes sumas D.Jacka pareiškėjai pervedinėjo bankiniais pavedimais", – teismui paaiškinimus pateikė VMI.

Klaustukų šioje istorijoje yra ir daugiau. Kaip teismui teigia pati V.Židonytė, Šiaulių AVMI iš viso netikrino D.Jackos iki 2009 m. gautų pajamų, turėtų lėšų.

Dėl sandorių – neaiškumai

Teismui pateiktame VMI atsiliepime pažymėta, jog V.Židonytė iš viso iš tokių įmonių kaip "Facilities Management", "Senamiesčio ūkis", "Kretingos butų ūkis", "Vitės valdos", "Debreceno valda", "Green Trust" (iki 2010 m. buvusi "Property entrust"), "Tomvalis" per 2009– 2011 metų laikotarpį yra gavusi 3,444 mln. litų.

Klausimas, ar tai vertėtų laikyti pajamomis?

"Didžioji dalis pinigų dažniausiai tą pačią arba artimiausiomis dienomis buvo išgrynintos Klaipėdos ir Vilniaus bankomatuose arba kredito įstaigose iš sąskaitos, ne Lietuvoje esančiuose bankomatuose arba gautos sumos iš vienų paminėtų bendrovių tą pačią dieną pervestos kitoms nurodytoms bendrovėms, išskyrus pareiškėjai priklausančiai įmonei "Classy beauty", – konstatavo tyrėjai.

Pažymima, jog nesant kitokio pajamų šaltinių pagrindimo iš minėtų juridinių asmenų gauta suma yra pripažįstama kaip kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusios ir ne individualiosios veiklos pajamos.

Paskolų klystkeliai

Taip pat surinktoje medžiagoje pažymima, jog V.Židonytė įformino paskolos sutartis bei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su "Facilities Management", sudarė tris paskolų sutartis už 1,7 mln. litų.

Su įmone "Vitės valdos" 2010 m. sausio 4 d. įformino preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl 169,78 kv. m bendrojo ploto administracinio pastato įsigijimo už 2 mln. litų, sutarties sudarymo dieną į pardavėjo sąskaitą pervedant 700 tūkst. litų avansą.

Beje, minimas ir 200 tūkst. eurų grynųjų įnašas į įmonės "Vitės valdos" sąskaitą. VMI įvardija, jog grynųjų pinigų šaltinis yra nežinomas.

Pati V.Židonytė aiškina, jog tai buvę jos pinigai, o tiksliau – jos mylimojo D.Jackos.

V.Židonytė su įmone "Kretingos butų ūkis" įformino 2010 m. balandžio 8 d. daugiau nei 1 mln. litų paskolos sutartį. Manekenė su įmone "Tomvalas" 2010 m. balandžio 8 d. sudarė 100 tūkst. litų paskolos sutartį.

"Šios įmonės pareiškėjai pervedė 3,444 mln. litų sumą. Patikrinimo metu suabejota minėtų sutarčių sudarymo aplinkybėmis", – tikina VMI.

Sieks susitaikymo

V.Židonytės interesams byloje atstovaujantis advokatas Remigijus Bukėnas, paklaustas, kaip jaučiasi jo ginamoji, kuri nemalonumų patiria dėl buvusios meilės, patikino, jog šis procesas išties išvargino visus.

Iš dalies taip – viskas dėl meilės.

"Iš dalies taip – viskas dėl meilės. Aš nesakyčiau, jog Deividas įsuko Vaidą į kažkokius reikalus. Nei ten virė, nei sukosi kažkokie reikaliukai. Mokesčių administratorius, remdamasis absurdiškais argumentais, mano, jog yra kitaip, nei yra nurodyta dokumentuose. Yra paskolos sutartis su D.Jacka, ko dar reikia? O mokesčių administratorius teigia, jog Deividas nieko neskolino Vaidai", – aiškino R.Bukėnas.

Šioje byloje buvo padaryta pertrauka, nes siekta sudaryti taikos sutartį. Tačiau, pasak R.Bukėno, mokesčių administratoriaus pozicija taikiomis derybomis nedvelkia.

"Vienas aspektų – žinomi vardai ir pavardės. Ne visuomet mokesčių administratorius šimtu procentų būna teisus. Mano praktikoje tai pirmas atvejis, kai mokesčių administratorius savo išvadomis visiškai nepataikė ir prasilenkė su objektyvia tiesa", – tikino R.Bukėnas.

Vis dėlto paklaustas apie byloje minimas įspūdingas grynųjų sumas, R.Bukėnas tarsi patvirtino prieštaringus faktus.

"Kur tilpo 5,9 mln. litų? Juokaujate? Nebuvo ten tokių pinigų. Net ne Deivido kalibrui tokius pinigus turėti", – pareiškė R.Bukėnas.

Tačiau pokalbio metu advokatas ištarė ir retorinį klausimą.

"Jei Vaida nesiskolino pinigų iš Deivido, tai iš kokių lėšų buvo perkamos įmonės? Be abejo, ji savų lėšų neturėjo. Sandoriai buvo elementarūs, kūryba šiuose sandoriuose niekas neužsiiminėjo", – tikino R.Bukėnas.

Į šią bylą žvelgiant iš šalies, bet kam kiltų klausimas – o kokia visų šių milijonų kilmė?

"Visiškai teisingai. Net ir žvelgiant motyvų prasme, niekas nesiaiškino to. Sakoma tik tiek: mūsų teikiami įrodymai yra nepatikimi, o pirktos įmonės – nevertos tokių pinigų", – kalbėjo R.Bukėnas.

Teismo posėdis šiame procese numatytas lapkričio 19-ąją.

"Bet bylos baigtis, panašu, dar negreitai įvyks", – atsiduso advokatas.

D.Jacka atsiribojo tyla

Redakcija raštu kreipėsi į D.Jacką, kurio turtas kai kurių žiniasklaidos priemonių vertinamas 30 mln. eurų, o pats buvęs palangiškis lygiuojamas į 123-iąją turtingiausiųjų Lietuvos piliečių sąrašo vietą.

D.Jacka įmonių grupėje "Civinity" eina valdybos nario pareigas ir yra įmonės verslo plėtros vadovas. Pats D.Jacka interneto tinklalapyje prisistato tarptautinėje rinkoje veikiantis antrepreneris ir investuotojas.

Tačiau titulų nestokojantis verslininkas į žurnalistų klausimus nesiteikė atsakyti, nors tam turėjo pakankamai laiko.

Klausimų buvo išsiųsta ir Vaidui Barakauskui, kuris įvardijamas vadovu įmonėse "Debreceno valda", "Būsto administravimas", "Financial Investment Trust", "Palangos butų ūkis", "Klaipėdos bendrabutis".

Tinklalapio "spec.lt" duomenimis, V.Barakauskas vadovauja ir įmonei "Property entrust", pervadintai į "Green trust".

V.Barakauskas dienraščio klausimus pakomentavo glaustai.

"Esame viena didžiausių Baltijos šalių pastatų administravimo ir priežiūros bendrovių. Mumis pasitiki tūkstančiai gyventojų, valstybinių įstaigų, ambasadų, universitetų ir kitų klientų. Mes laikomės sąžiningos konkurencijos principų ir stengiamės nuolat tobulinti mūsų bendradarbiavimą su gyventojais ir korporatyviniais klientais. Kalbant apie jūsų užduodamus klausimus, niekaip nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla, jų komentuoti neketiname ir linkime jums, toliau dirbant visuomenės interesui, laikytis sąžiningumo ir objektyvumo kriterijų."

Sūnaus verslo ryšiai nedomina?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas Robertas Dargis, kurio sūnus Domas Dargis neseniai viešai pranešė apie bendrą verslą, kurio imsis su D.Jacka, tikino, jog įmonių grupė "Civinity" nėra LPK narė.

"LPK vienija viso 58 asociacijas: 51 šakinę, 7 regionines ir 25 neasocijuotus narius. Apie "Civinity" narystę per LPK regionines ar šakines asociacijas man nėra žinoma. Narių priėmimo į LPK tvarka ir sąlygos yra labai aiškiai reglamentuotos LPK įstatuose, kurie viešai skelbiami LPK tinklalapyje. AB "Civinity" valdybos pirmininką Gintautą Mažeiką pažįstu nuo to laikotarpio, kai jis buvo "PZU Lietuva", "Rytų skirstomieji tinklai", "Alma littera holdingas" ir kitų įmonių vadovas. Jokių verslo ryšių su AB "Civinity" ir jos vadovais neturiu. AB "Civinity' veikla niekada nesidomėjau", – aiškino R.Dargis.

Verslininkas priminė, jog jo įmonių grupė "Eika" neturėjo ir neturi bendrų projektų su "Civinity".

"Komentuoti Domo Dargio asmeninių įmonių vykdomų projektų nesu įgaliotas ir negaliu, nes nedisponuoju informacija apie jo įmonių veiklą", – pridūrė R.Dargis.

Įtartinas sandoris

Daugiau nei porą tūkstančių Kauno daugiabučių administruojanti "Būsto valda" parduota 2012 m., kai į savivaldybės sąskaitą įkrito 2,157 mln. litų.

Šią privatizaciją lydėjo skandalai. Pirmasis aukcionas turėjo įvykti 2011 m. sausį, tačiau jį sustabdė teismas. Vėliau aukcionas įvyko, o jį laimėjo bendrovė "SPV-10". Vis dėlto už jų slypėjo su D.Jacka siejama Klaipėdos bendrovė "Vitės valdos".

Po konkurso klaipėdiečiai ėmė kelti savas sąlygas ir net pradelsė įstatymuose numatytus terminus pasirašyti sutartį. Tačiau tai nesutrukdė  to meto Kauno valdžiai pasirašyti su verslininkais taikos sutarties, ir "Būsto valda" tapo su D.Jacka siejamų verslininkų nuosavybe.

Dalis Kauno politikų buvo įsitikinę, kad šis sandoris neteisėtas, bandyta ieškoti teisybės teismuose, tačiau jau buvo šaukštai po pietų.

Tuomet kreipimąsi į teismą pasirašęs Kauno miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius ir dabar įsitikinęs, kad tai buvo neskaidrus sandoris.

"Pirmiausia buvo parduota ne "Būsto valda", o didžiulė administravimo rinka su tūkstančiais kauniečių. Tai į kaina nebuvo įskaičiuota. Jau tuomet buvo aiškiai matyti, kad pardavimo kaina yra labai sumažinta. Niekas net nepabandė įvertinti, kiek vertos "Būsto valdos" su gyventojais sudarytos sutartys. Tai milijoninė rinka", – teigė politikas.

Pasak A.Garbaravičiaus, dar 2011 m. buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad vyksta kova ne tik dėl administravimo, bet ir dėl masinės renovacijos.

"Dabar aiškiai matome, kad tuo metu buvome teisūs. Renovacijai skiriami milžiniški pinigai. Belieka apgailestauti, kad tuomečiai Kauno vadovai "Būsto valdą" pardavė pusvelčiui, o verslininkai tarsi laimėjo aukso puodą", – teigė politikas.

"Kauno diena" rašė, kad pastaruoju metu sulaukiama daug skundų dėl nekokybiškai "Būsto valdos" ir jos partnerių, dažnai priklausančių tiems patiems savininkams, atliekamos renovacijos