Vilniaus apskrities policija ir teismas nustatė, kad Dainiaus Liškevičiaus videoperformansas „Kliaksas/Restartas“ neteisėtai viešai buvo rodomas ne tik šiame renginyje per pakabintus ekranus, bet ir neteisėtai viešai su renginio įrašu buvo paskelbtas internete.

Videoperformansą „​Kliaksas/Restartas“ D. Liškevičius sukūrė 2000-siais metais. Jame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą.

Šį menininką „Šeimų maršo“ organizatoriai apkaltino valstybės simbolių – Lietuvos vėliavos – išniekinimu ir apskundė prokuratūrai. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis nutrauktas dėl senaties.

Per tyrimą nustatyta, kad vaizdo įrašas sukurtas 2000 metais. 2013 metais vasarį iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“.

Anot D. Liškevičiaus, tai yra meno kūrinys, kuriame XXI amžiaus pradžioje kalbėta apie tai, kad Lietuva ateityje taps pilietiniu, o ne tautiniu pagrindu vieninga valstybe. Kalbėta apie kaitą, apie patriotizmo ribas ir suvokimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį paskelbė, kad mitingo vaizdo įrašo patalpinimas „YouTube“ platformoje ir šiame įraše palikus dalį, kurioje buvo viešai rodomas videoperformansas „​Kliaksas / Restartas“ laikytinas netiesioginiu kūrinio atgaminimu.

Pasak teismo, tokie R. Grinevičiaus padaryti išimtinių autoriaus teisių pažeidimai įstatymo prasme laikytini neteisėtu minėto kūrinio panaudojimu.

Baudą R. Grinevičiui šiemet sausį skyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius.

Skiriant administracinę nuobaudą, buvo įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manė, jog viešai praneša apie padarytą nusikaltimą.

Šeimų sąjūdžio vadovas su nuobauda nesutiko ir kreipėsi į teismą, teigė, kad kūrinio versija yra paskelbta viešai, nutarime aiškiai nurodyta, kad  videoperformansas yra viešas kūrinys, kas suponuoja išvadą, jog R. Grinevičius viešai parodė jau viešą kūrinį, todėl nepažeidė nei autorinių, nei gretutinių teisių.

R. Grinevičiaus atstovas teisme aiškino, kad jo klientas neturėjo duomenų apie tai, kad kūrinys yra saugomas autorinių teisių ir yra priskiriamas meno kūriniui, todėl jo atstovaujamojo veiksmai nėra uždrausti ar pavojingi.

„Jais buvo išreiškiama pilietinė pozicija ir pranešama apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką ir pradėtą ikiteisminį tyrimą, o ne siekiama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymu“, – sakė advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius.

Nukentėjusio asmens – asociacijos LATGA atstovė advokatė Birutė Strimaitytė atsiliepimu prašė R. Grinevičiaus skundą atmesti, atlyginti nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėt

LATGA teismui nurodė, kad yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, tarp LATGA ir kūrinio-videoperformanso autoriaus D. Liškevičiaus yra sudaryta narystės sutartis. Todėl LATGA, gavusi informaciją apie kūrinio panaudojimą renginyje, kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo R. Grinevičiui.

LATGA teisme akcentavo, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu.

„Renginio organizatorius, siekdamas panaudoti kūrinį, privalėjo gauti sutikimą iš autoriaus ar jo įgaliotos institucijos“, – teigia LATGA.

Teismas konstatavo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju nekyla abejonių, jog videoperformansas laikytinas meno kūriniu įstatymo prasme.

Įvertinęs bylos medžiagoje surinktus įrodymus bei nagrinėjamoje situacijoje reikšmingą teisinį reguliavimą, teismas nusprendė, kad skundžiamas policijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Be to, iš R. Grinevičiaus nuspręsta išieškoti LATGA naudai 406 eurus advokatų išlaidų.

Nutartis dar gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.