Teisme liudijęs M. Gedroit teigė ne kartą lankęsis Baltarusijoje. Jis pasakojo ten važinėjęs Pergalės dienos proga, taip pat lankėsi įvairiose gamyklose. Vyras teigė keliavęs su bendražygiais. Dalį jų liudytojas įvardijo tiesiog vardais.

„Važinėjau ne kartą, ne vienerius metus į Baltarusiją. Niekas mūsų niekada nebandė nei verbuoti, nei pasiūlė ką nors. Iš kur toks šmeižtas, aš nežinau. Man būtų įdomu sužinoti“, – apie važinėjimą į Baltarusiją kalbėjo M. Gedroit.

Vyras tvirtino Baltarusijoje nebuvo susitikęs su minėtos valstybės valdžios atstovais.

Liudytojas tvirtino esantis vienas iš visuomeninio judėjimo „Teisingumo Aušra“ įkūrėjų. Šio judėjimo įkūrėju yra laikomas už ketinimą šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis.

M. Gedroit tvirtino, kad minimo judėjimo narius vienija bendros idėjos.

„Kad Lietuva tapo dalinai nepriklausoma, kad laikytųsi neutraliteto, o ne būtų valdoma kitos valstybės“, – apie judėjimo „Teisingumo Aušra“ idėjas kalbėjo liudytojas.

Jis, atsakinėdamas į klausimus teisme, neslėpė esantis pasipiktinęs šiuo metu Lietuvos valdžios vykdoma politika.

„Kodėl turime savo vaikus, anūkus siųsti į Ukrainą kariauti?“, – kėlė klausimą M. Gedroit.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas paklausė liudytojo, ką jis turi omeny, kalbėdamas apie žmonių siuntimą į karą.

„Ką jūs nematote, ką kalba spaudoje? Nematote, ką Kasčiūnas kalba? (...) Visuomenė tam ruošiama, propaganda iš visų skylių eina“, – atsakinėjo M. Gedroit.

Galiausiai liudytojas pareiškė esantis nustebęs, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, kurie taip pat lankėsi Baltarusijoje, sulaukė kaltinimų.

„Už kaltinami žmonės? Dėl to, kad žmonės važiavo į Baltarusiją taikos siekti? (...) Mes ramiai, draugiškai turime gyvent su visais kaimynais ir daryti „biznį“, – aiškino M. Gedroit.

Teisme pirmadienį taip pat liudijo už korupciją anksčiau teistas buvęs bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovas Darius Norkus. Jis sulaukė klausimų apie vizitą į Maskvą.

„Važiavom apžiūrėti Maskvos“, – savo viešnagės Rusijos sostinėje tikslą įvardijo liudytojas.

Prokuroras klausė, ar išvykos metu jis buvo susitikęs su Rusijos Dūmos atstovais. D. Norkus patvirtino šį faktą, tačiau plačiau nekomentavo, su kuo bendravo ir apie ką.

„Su kažkuo buvom susitikę“, – sakė vyras.

D. Norkus taip pat patvirtino, kad su kaltinamąja byloje E. Švenčioniene yra lankęsis Rusijos ambasadoje Lietuvoje.

„Arbatos išgerti“, – viešnagės ambasadoje tikslą trumpai apibūdino liudytojas.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas balandžio 3 d. Jo metu ketinama peržiūrėti byloje esančius vaizdo įrašus, pagarsinti kitą informaciją.

Teisėsaugą sudomino kelionės į Baltarusiją, Rusiją

Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti Lietuvos piliečiams, jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovei E. Švenčionienei ir K. Juraičiui, taip pat Lietuvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui. Generalinė prokuratūra sako, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo įvairiuose šios šalies bei Rusijos organizuotose formatuose, kuriuose viešai palaikė minėtų valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

Niekas mūsų niekada nebandė nei verbuoti, nei pasiūlė ką nors. Iš kur toks šmeižtas, aš nežinau. Man būtų įdomu sužinoti.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

Taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Šiuo nusikaltimu taip pat kaltinamas ir V. Ivanovas. Kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į E. Švenčionienės ir V. Ivanovo pasisakymus 2023 m. pradžioje vienoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

V. Ivanovas, anot teisėsaugos, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

Visi kaltinamieji byloje – E. Švenčionienė, K. Juraitis ir V. Ivanovas – kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta ir parodymus duos po liudytojų apklausų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.