Vilniaus apygardos teisme trečiadienį D. Mockus apklausiamas dėl 2015 metų lapkričio 9-ąją vykusio jo ir R. Kurlianskio susitikimo su tuometiniu „darbiečiu“ parlamentaru Vytautu Gapšiu.
D. Mockus sakė, kad tai buvo kalėdinis šventinis susitikimas, kuriame be minėtų asmenų turėjo dalyvauti ir tuometinis Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis, tačiau jis neatvyko.
„Mano žiniomis, turėjome būti keturiese“, – sakė jis.
Kaip skelbė naujienų portalas delfi.lt, remdamasis bylos medžiaga, pokalbyje aptarti klausimai, susiję su kelio Vilnius–Utena remontu, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvių atliekų tvarkymo projektais.
2015-ųjų lapkritį vykusio koncerno atstovų susitikimo su V. Gapšiu metu R. Kurlianskis užsiminė apie koncerno įmonių ketinimus dalyvauti konkursuose, taip pat ragino V. Gapšį „padirbėti“ vieną kadenciją su tuometiniu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka. Savo ruožtu V. Gapšys išsakė prašymą, jog partija būtų palaikoma koncerno valdomoje žiniasklaidoje, prašė „pažiūrėti nuolaidų“ eteryje.
Išsakęs pageidavimus, R. Kurlianskis tuomet klausė, ko V. Gapšys tikisi iš koncerno.
„Aišku, ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, kas, kas yra, kur galimybė ten su jumis pasikalbėti. Mes ten, aišku, perkam eterį irgi, ta prasme, suprantam, kad kainos, kurios yra deklaruotos, tai ten yra deklaruotos, ten nelabai kažką padarysi. Bet nu ir dabar vat, irgi kalbam, kur yra dar ikirinkiminiai dalykai, kur iki deklaracijų gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“, – vaizdo įraše tvirtino V. Gapšys.
D. Mockus trečiadienį teisme sakė nežinantis, apie kokią pagalbą V. Gapšys kalbėjo, taip pat tikino, kad nebuvo jokio tikslo paveikti V. Gapšį ar Darbo partiją.
„Aš nežinau, apie kokią pagalbą kalbėta (...). Aš neišgirdau jokio prašymo ar reikalavimo“, – R. Kurlianskio ir V. Gapšio pokalbį susitikime įvertino D. Mockus.
Teisėja Nijolė Žimkienė pažymėjo, kad R .Kurlianskis kalbėjo daugiskaita, sakydamas „mes“.
„Kas tie „mes“? Nežinau, čia Raimondo žodžiai. Būdavo taip, taip“, – tikino D. Mockus, paklaustas, ar R. Kurlianskis įpratęs save įvardinti daugiskaita.
D. Mockus tvirtino, kad susitikimas buvo „normalaus, civilizuoto bendravimo partnerystė“, o tokie susitikimai rengti norint išsiaiškinti politinę situaciją, prognozuoti, kokių sprendimų galima tikėtis iš valdžios, taip pat nuspėti, kokios ateityje politinės jėgos ateis į valdžią.
D. Mockus taip pat tvirtino, kad prieš susitikimą su R. Kurlianskiu nebuvo aptaręs būsimo pokalbio detalių, neturėjęs jokių prašymų V. Gapšiui.
Prokuroras Justas Laucius teiravosi, kodėl kalėdinis susitikimas vyko ne prieš šventes, o lapkritį.
„Pasižiūrėjau, kad baigiasi metai ir prasideda nauji (...), kaip suplanavome, taip ir padarėme“, – kalbėjo D. Mockus.
„(Tikslas buvo – BNS) pavalgyti ir pasikalbėti“, – pridūrė jis.
D. Mockaus užrašuose – pastabos apie Utenos plentą
„MG Baltic“ vadovas patvirtino, kad asmeniškai pažįsta buvusį „Lietuvos geležinkelių“ vadovą S. Dailydką, o viena koncerno įmonių, „Mitnija“ turėjo sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“.
D. Mockus taip pat sakė, jog tuo metu „neturėjo supratimo“, apie kokius Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus susitikime kalbėjo R. Kurlianskis, ir tik teisėsaugai paviešinus pokalbius pasidomėjo jais. Jis tikino, kad koncerno įmonės neturėjo interesų šiuose projektuose.
Koncerno vadovas sakė nesijungęs ir į pokalbį apie kelią Vilnius-Utena, todėl esą nesuprato, apie ką kalbama.
Tačiau teisėja atkreipė dėmesį į D. Mockaus užrašus, kuriuose pažymėta užuominų apie Utenos plentą. D. Mockus neneigė, kad galėjo tai pasižymėti, nes koncerno įmonė vykdė panašų kelio rekonstrukcijos projektą, „kuris buvo mažiukas“, bet sakė neatsimenantis, kokiomis aplinkybėmis toks įrašas atsirado.
„Toks projektas eina. Kiek jis mums aktualus – tai jau kitas klausimas. Jis niekada netapo kūnu“, – tvirtino D. Mockus.
D. Mockus užsiminė R. Kurlianskiui apie „pamirštus pinigus“
Teismas taip pat paviešino kelis 2015-ųjų spalį-lapkritį vykusius pokalbius ir susirašinėjimus tarp D. Mockaus ir R. Kurlianskio, tačiau D. Mockus sakė nepamenantis, apie ką buvo bendraujama.
Spalio 1-ąją D. Mockus SMS žinute R. Kurlianskiui rašė: „Duok žinią, kuo baigsis“, bet tikino nepamenantis, apie ką konkrečiai klausė.
Teismas taip pat paviešino 2015-ųjų lapkričio 9-osios D. Mockaus ir R. Kurlianskio pokalbį. Jame D. Mockus sako: „Klausyk, tu pinigų nepasiėmei“. Į tai R. Kurlianskis atsako: „Gal tu įsimesk kažkaip, aš pasiimsiu“.
Teismui D. Mockus tvirtino, kad su R. Kurlianskiu yra artimi kolegos, bet teigė nepamenantis, nei apie kokią sumą buvo kalbama, nei kam pinigai turėjo būti skirti.
R. Kurlianskis: D. Mockaus minimi pinigai buvo paskola
Pokalbis apie pinigus vyko tą pačią dieną, kaip ir D. Mockaus bei R. Kurlianskio susitikimas su V. Gapšiu.
Savo ruožtu R. Kurlianskis žurnalistams tvirtino, kad jis ir D. Mockus dažnai vienas kito prašydavo paskolinti pinigų įvairioms reikmėms, tad taip buvo ir šiuo atveju. Koncerno atstovas neigė, kad pinigai buvo skirti V. Gapšiui.
„Ar aš iš jo skolinausi, ar jis man skolą atidavinėjo – aš tikrai nepamenu. Bet mes darydavome kartas nuo karto tą: arba jis man, arba aš jam. Tai ne vakarienei (pinigai – BNS), tai po vakarienės jis man atiduos, girdisi pokalbyje“, – tvirtino R. Kurlianskis.
Jis sakė neatsimenantis, kiek tokių paskolų galėjo būti per metus.
„Bet jei jis neturi kišenėje tūkstančio eurų, aš visada galėdavau ramiai paskolinti. Jei aš neturėdavau, jis turėdavo, jis galėdavo man paskolinti. Jei aš turiu pinigų banko seife, bet neturiu stalčiuje, man paprasčiau paprašyti pas Mockų, nei bėgti į banką, atstovėti eilę ir imti iš seifo“, – kalbėjo R. Kurlianskis.
„Už ką? Už ką? Už ką? Nebuvo perduota Gapšiui“, – tikino jis, paklaustas, ar pinigai nebuvo skirti „darbiečiui“.
Tiek jis, tiek ir V. Gapšys tvirtina, kad pokalbio metu nebuvo išsakyti jokie prašymai, o tik „bendra informacija“ apie projektus. V. Gapšys taip pat žurnalistams aiškino, kad apie galimas nuolaidas partijai koncerno žiniasklaidoje užsiminė tik tarp kitko, nes partija jas ir taip gaudavo.
Savo ruožtu D. Mockus teisme taip pat patvirtino, kad susitikime su V. Gapšiu jis išlaidas apmokėjo iš savo asmeninės kortelės, o už vieną iš vakarienių su tuometiniais „liberalais“ Eligijumi Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi mokėjo iš įmonės reprezentacijai skirtų lėšų, kadangi „buvo didesnė suma“.
„Tie susitikimai man, kaip verslininkui, leidžia apsispręsti, ką darome toliau: kaip investuojame, ar investuojame šalyje. Jei yra nepalanki situacija, investuojame kitur. Tie susitikimai iš dalies leidžia suprasti, kokie žmonės ateis į valdžią, kaip jie tvarkys ūkį“, – susitikimų su politikais tikslą įvardijo D. Mockus.
D. Mockus: užrašuose žymiuosi viską
D. Mockus žurnalistams pakartojo neatsimenantis, apie kokius tiksliai pinigus su R. Kurlianskiu kalbėjo 2015-ųjų lapkričio 9-ąją, prieš vakarienę su V. Gapšiu, bet neatmetė, kad tiesiog skolino juos kolegai.
„Neatsimenu, tai tokie smulkūs dalykai. Jei eini į restoraną ir neturi piniginės, tada kilo tas rūpestis. Yra aibės dienų, kai neturi savo kišenėje ir eini į restoraną. Ne“, – teigė D. Mockus, paklaustas, ar pinigai nebuvo skirti V. Gapšiui.
Teismas trečiadienį taip pat minėjo D. Mockaus užrašus, kuriuose jis lakoniškai žymėjosi įvairius dalykus, tarp jų minimas ir kelias Vilnius–Utena, kiti projektai, Liberalų sąjūdžio santrumpa LLS. D. Mockus aiškino, kad „verslininkai, kaip ir žurnalistai, renka informaciją ir iš jos daro veiksmus“.
„Aš visą informaciją žymiuosi, per dieną prirašau 50 puslapių tokių pažymų“, – aiškino jis.
Verslininkas pabrėžė, kad „MG Baltic“ įmonės įgyvendino „ne vieną ir ne du“ viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektus, tačiau neatsakė, siekė ar ne inicijuoti kelio Vilnius–Utena konkursą ir užsitikrinti koncerno pergalę jame.
Anot verslininko, jo ir kitų koncerno atstovų susitikimuose su politikais aptarti konkretūs investiciniai projektai buvo svarbūs ne pačiam „MG Baltic“, o visam verslui.
„Kas būtų, jei būtų – nėra klausimo. Arba yra subjektas, dėl kurio galima dirbti, arba nėra. Jo nebuvo“, – aiškino D. Mockus.
Koncerno vadovas žurnalistams pabrėžė tikintis teisingumu byloje. Jis bylą sieja su kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės įtaka ir jos reakciją į kritiką žiniasklaidoje, įskaitant koncerno valdomas priemones.
Jis priminė, kad 2015 metais Seimas nepatvirtino dviejų prezidentės teiktų kandidatų į generalinius prokurorus.
„Visą tą reikalą lydėjo pakankamai aštri žiniasklaidos kritika ir, atsitiktinai ar ne, bet po kiekvieno tokio nepatvirtinimo pirmi kreipėsi VSD ir pradėjo kontražvalgybinius veiksmus prieš žiniasklaidos vadovą poną Kurlianskį, po antro nesėkmingo bandymo jau STT kreipėsi į teismą ir irgi gavo tokias pat sekimo galimybes. Po trečio teikimo „Tulpių pašte“ atsirado raginimas patraukti skaliką“, – tvirtino jis.
Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. D. Mockui ikiteisminiame tyrime buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
Byloje korupcija kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis eksparlamentaras Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis, eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
Naujausi komentarai