Belangė – iki 8 metų

Generalinė prokuratūra net keletą metų tęsė ikiteisminį tyrimą, kol teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pateikti raseiniškiui Giedriui Bakučiui, UAB "Inkolit" direktoriui, ir šios bendrovės vadybininkui vilniečiui Sam Ligeika. Siekdami išvengti turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį prekiaudami naudotomis autotransporto priemonėmis, klastojo jų įsigijimo dokumentus. Abiem vyrams kaltinimai pateikti ir dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų mokesčių administratoriui teikimo. Už tai gresianti maksimali laisvės atėmimo bausmė – iki 8 metų.

UAB "Inkolit", kurios vienintelis akcininkas buvo G.Bakutis, šiuo metu bankrutavusi ir išregistruota iš įmonių registro. Bendrovė nuo biudžeto nuslėpė apie 303 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Prieš gerą dešimtmetį įkurtos bendrovės "Inkolit" pagrindinio akcininko galimo sukčiavimo schema paprasta: buvo perkami prabangūs, vos kelerių metų senumo automobiliai "Porsche", "Bentley", "Mercedes Benz", "Audi", "Lexus" Vokietijoje; dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų kainuojančioms transporto priemonėms Vokietijos prekeiviai išrašydavo pirkimo–pardavimo dokumentus, kuriuose nurodydavo, kad transporto priemonėms taikomas įstatymo numatytas 0 proc. PVM tarifas. Parduodant tokius automobilius Lietuvoje, mokamas standartinis 21 procento tarifas. Tačiau suklastojus dokumentus, G.Bakutis su bendru pirkėjams Lietuvoje į biudžetą mokėdavo ne privalomą PVM nuo visos prabangaus automobilio kainos, o tik mažą jo dalį – 21 proc. nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo sumos.

Taikant tokią sukčiavimo schemą, per beveik šešerius metus Lietuvoje fiziniams ir juridiniams asmenims buvo parduotas 51 prabangus automobilis. Daugiausia automobilių buvo parduota bankų dukterinėms lizingo bendrovėms. Didžiausias nesumokėtas PVM – 37 tūkst. eurų už Vokietijoje įsigytą daugiau kaip 180 tūkst. eurų kainavusį automobilį "Bentley Flying Spur".

Buvo žinomas milijonieriams

"Brangiausių – kainuojančių apie 600–800 tūkst. litų – automobilių pirkėjų sunkmetis neišgąsdino. Nė vienas jų, pernai užsisakęs išskirtinį automobilį, savo sprendimo neatšaukė", – prasidėjus krizei, viešai tuo metu teigė verslininkas G.Bakutis, kaip tik tokius automobilius parūpinantis savo klientams, o į klausimą, ar krizės metu verslininkams dera puikuotis prabangiais automobiliais, vyras nesvyruodamas atsakydavo: "Jeigu tu nieko neapgavai, neapvogei ir tavo įmonė neskęsta skolose, tai ko čia gėdytis?"

303 – tiek tūkst. eurų PVM bylos herojai, pasak valstybinių kaltintojų, nesumokėjo į valstybės biudžetą.

Bene didžiausią nuostabą tyrėjams sukėlė brangiausią automobilį "Bentley Flying Spur" vairavęs verslininkas. Apklausų metu jis prisipažino G.Bakutį pažįstantis apie 10 metų, susipažinęs per draugus ir pirkęs keletą automobilių. Paklaustas apie prabangų automobilį, verslininkas teigė "kartais juo naudojasi, kai reikalingas pakaitinis automobilis, taip pat svečiams vežioti". Teigė, jog automobiliu naudojasi žodiniu pagrindu, už panaudą nemoka.

Tyrimo metu išaiškėjo, jog verslininko prašymu 2014 m. vasaros viduryje "Inkolit" užsakinėjo šio automobilio gabenimo paslaugas: iš Vilniaus į Prancūziją ir iš Vokietijos Hamburgo miesto atgal į Vilnių. Nors automobilis buvo pirktas dar pavasarį, registruotas G.Bakučio vardu, tačiau vis dar buvo su vokiškais registracijos numeriais. Įtariama, kad šio prabangaus automobilio įsigijimo dokumentai apskritai nebuvo įtraukti į "Inkolit" apskaitą.

Verslininkas nemelavo, jog iš G.Bakučio bendrovės yra ne kartą pirkęs automobilių. Tyrėjai nustatė, kad G.Bakutis automobilį "Bentley Continental GT Speed" 2009 m. pavasarį už veik 150 tūkst. eurų pirko iš vienos Vokietijos įmonės, o verslininkui oficialiai pardavė maždaug 3 tūkst. eurų brangiau. Mokant PVM, bendrovė klastojo dokumentus ir mokestį sumokėjo ne nuo visos parduodamo automobilio kainos, o tik nuo maržos – maždaug 600 eurų.

Verslininko bendrovė iš "Inkolit" yra pirkusi už maždaug 79 tūkst. eurų automobilį "Mercedes Benz S 500", kuris Vokietijoje kainavo 70 tūkst. eurų. Panaudojant suklastotus dokumentus, PVM buvo mokamas ne nuo visos pardavimo sumos, o tik nuo maržos – maždaug 2 tūkst. eurų.

Nuo automobilių – prie metalo

Prekyba prabangiais automobiliais garsėjusiam G.Bakučiui pažintis su Temide nesibaigė vien tik dėl minėtų sukčiavimo atvejų bei mokesčių nemokėjimo. 2015 m. lapkritį Panevėžio miesto apylinkės teismas leido jį suimti 10 parų, buvo pateikti įtarimai sukčiavimu. Tada ikiteisminį tyrimą atliekanti STT skelbė, jog G.Bakutis su kitais valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis sugalvojo būdą praturtėti sąmoningai sumažindami parduodamo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) turto kainą. Aukcionui jie parengė tokias sąlygas, kad laimėtų vienas iš anksto numatytas dalyvis. STT žiniomis, sąmokslininkų kompanija net trukdė galimiems konkurentams varžytis aukcione.

Praėjusiųjų metų pabaigoje šis ikiteisminis tyrimas dėl 2014-aisiais IAE rengto 1,5 mln. eurų vertės aukciono buvo baigtas ir byla perduota teismui. Įtarimai dėl piktnaudžiavimo pateikti šešiems asmenims, tarp jų – IAE vadovui Dariui Janulevičiui, buvusiam generaliniam direktoriui Osvaldui Čiukšiui bei buvusiam komercijos skyriaus vadovui Laurui Pusliui. Dviem pastariesiems pateikti įtarimai ir dėl neteisėto disponavimo radioaktyviomis medžiagomis. "Norvestos" direktoriui Kęstučiui Norvaišui taip pat pateikti įtarimai piktnaudžiavimu. Įtarimų piktnaudžiavimu, veikiant organizuotoje grupėje, taip pat sulaukė Vokietijos įmonės "Sypra" įgaliotasis atstovas G.Bakutis bei Vokietijos pilietis P.Z.

Sudarytas kartelis

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir jį kontroliavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė teigė, jog IAE paskelbus 2 tūkst. tonų varinių vamzdelių, užterštų radioaktyviomis medžiagomis pardavimo aukcioną, Vokietijos "Sypra" ir bankrutavusi Raseinių rajono bendrovė "Norvesta" – sudarė kartelį. Už tai joms buvo paskirtos baudos. Nustatyta, kad šios bendrovės tik imitavo konkurenciją – bendrovių atstovai iš anksto susitarė, kad "Sypra" pateiks pradinį kainos pasiūlymą, o "Norvesta" savo siūlomos kainos nedidins ir leis aukcioną laimėti "Syprai". Be to, "Sypra" padėjo "Norvestai" įvykdyti vieną iš būtinų sąlygų – sudaryti sutartį su radioaktyvių atliekų perdirbimo įmone.

"Sypra" pasiūlė tik pradinę kainą – kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų, arba 781,9 euro už toną. Tuo metu švaraus vario tona rinkoje kainavo apie 3,8 tūkst. eurų. Taigi jei įmonės būtų realiai konkuravusios aukcione, metalo laužą IAE būtų galėjusi parduoti brangiau.