Po nuotekų avarijos Vilniuje – 630 tūkst. eurų ieškinys už žalą gamtai

  • Teksto dydis:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 630 tūkst. eurų žalos gamtai ieškiniu dėl pernai gruodį Vilniuje įvykusios avarijos, po kurios į Neries upę pateko 46 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų.

Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija, žalą prašoma išieškoti iš uždarųjų akcinių bendrovių „Vilniaus rentinys“, „Archinova“, „Ribinis būvis“ ir „Statybos projektų ekspertizės centras“.

Avarija, dėl kurios Neries upė buvo užteršta išleistomis buitinėmis nuotekomis, įvyko statybos aikštelėje Upės g. 21, kur buvo statomas administracinis pastatas su požemine ir antžemine automobilių saugyklomis. Specialioji komisija, kurią avarijai tirti sudarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nustatė, kad nuotekų sistema buvo pažeista sugriuvus statomai atraminei sienelei.

Griūtis įvyko dėl neteisingai priimtų konstrukcinių sprendinių, o statybos vykdytos nesilaikant statinio projekte numatytų technologinių sprendimų. Konstatuota, kad techninį ir darbo projektą rengusi bendrovė „Archinova“ ir pastato techninio projekto konstrukcinę dalį subrangovo teisėmis ruošusi „Ribinis būvis“ neįvertino slėginės nuotekų linijos papildomų apkrovų. Laikinosios sienos įrengimo metu „Vilniaus rentinys“ dar nebuvo gavusi leidimo statybai, o dalinę ekspertizę atlikusios „Statybos projektų ekspertizės centras“ pažeidė statybos techninio reglamento, skirto statinio projekto ir statinio ekspertizei, reikalavimus.

Avarija įvyko pernai gruodžio 23 dieną prie „Barclays“ biurų pastato Upės gatvėje Vilniuje vykstant statyboms. Stovėjimo aikštelėje atsivėrė smegduobė ir buvo nutraukti magistraliniai kanalizacijos vamzdžiai, iš jų pradėjo bėgti nuotekos.

Dėl įvykusios avarijos teršalai maždaug parą tekėjo į Neries upę. Vilniaus mieste buvo paskelbta ekstremalioji situacija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

poliakalės mašinistas

poliakalės mašinistas portretas
Vilniaus rentinyje didžiulė betvarkė, ten viskas daroma kiek galima greičiau, nesilaikant nei darbo saugos reikalavimų, su netvarkinga technika, kaip ir šiuo atveju dirbo be leidimų, kai dirbau dabar jau bankrutavusioje Geostatyboje, tai tokie dalykai buvo tiesiog neįmanomi, ten dėl dokumentų nežinau, bet darbų eigoje mus visą laiką dar prižiūrėdavo Vilniaus vandenų požeminių tinklų teritoriniai meistrai, kurie irgi ir savo brėžinius turėdavo ir puikiai išmanė kiekvieną statybinės teritorijos metrą, nors jie mums ir kartais tiesiog trukdydavo savo nurodinėjimais, bet be jų darbų vadovai dirbti neleisdavo
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių