Šių metų spalio 29-ąją Sonatos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) mama prisimena su siaubu. Incidentas šalia Vilniaus „Minties“ gimnazijos tądien įvyko per ilgąją pertrauką, maždaug 9.40 val.

Namo negrįžo

„Apie 12 val. man paskambino mokyklos direktorė ir pranešė, kas nutiko. Paprašė nesijaudinti ir kitą dieną atvykti į mokyklą, nes bus sprendžiamas klausimas dėl šio incidento“, – „Kauno dienai“ pasakojo išpuolio auka tapusios mokinės mama Deimantė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).

Paklausta, kur po įvykio iki tol, kol paskambino ugdymo įstaigos vadovė, buvo jos dukra, moteris atsakė: „Dukra grįžo į mokyklą, nes direktorė į savo kabinetą sukvietė ją ir visus mokinius, kurie dalyvavo šiame incidente. Sonatai buvo pasakyta: „Tu gali eiti namo persirengti, bet turi grįžti atgal ir dalyvauti pamokose.“

Mamos teigimu, ištikta šoko ir apimta streso persirengti į namus paauglė tądien negrįžo. Mergina nuėjo į gimnazijos tualetą, kad apsivilktų sausą švarką, kurį jai davė draugė ir sportines kelnes. Čia pat ji valė pienu ir miltais apipiltus savo drabužius, apsiprausė veidą, plaukus ir tęsė dalyvavimą pamokose. Paskui Sonata vėl apsivilko suteptus savo drabužius.

„15 val. atėjusi pasitikti dukros pamačiau nuo pieno pabalusią jos kuprinę, kelnes, sportinius batelius. Sklido baisus kvapas, juk pieno produktai labai greitai rūgsta. Negalėjau patikėti, kad yra tokių žiaurių žmonių. Vaikai yra žiaurūs, bet mokyklos vadovė, mano manymu, turėjo atleisti dukrą nuo pamokų arba paskambinti man ir pasakyti, kad atvykčiau jos pasiimti“ – apmaudo neslėpė Deimantė.

Įtaria kerštą

Tądien mergina ryžosi atviram pokalbiui su mama ne tik apie pastarąjį incidentą su pienu ir miltais, bet ir visą jo priešistorę. „Mamyte, aš tau nieko nepasakojau, kad tu nesinervintum, ir dėl to, nes labai norėjau lankyti mokyklą“, – tokiais žodžiais tąsyk prabilo Sonata.

Mamyte, aš tau nieko nepasakojau, kad tu nesinervintum, ir dėl to, nes labai norėjau lankyti mokyklą.

Pastarąją priežastį paauglė akcentavo ne be reikalo. Pasak Deimantės, praėjusiais mokslo metais dukra mokėsi nuotoliu kitoje ugdymo įstaigoje, nes ir anksčiau – žemesnėse klasėse – patirdavo patyčių, kurių centre atsidurdavo pašaipos dėl jos tautybės. Patiriamas stresas, įsitikinusi pašnekovė, turėjo įtakos ir tam, kad kuokštais slinkdavo paauglės plaukai. Šiemet sugrįžusi iš nuotolinio ugdymo ir pakeitusi mokyklą, labiausiai gyvo bendravimo su bendraamžiais norėjusi mergina su bendraklasiais sutardavo gerai, tačiau bendravimas su keliais vyresniais mokiniais tapo iššūkiu.

„Dukra pasakojo, kad nenorėjo tapti metais vyresnio, kitoje tos pačios gimnazijos klasėje besimokančio paauglio mergina. Nuo tada Sonata ir pradėjo patirti žodines to berniuko ir jo draugų patyčias mokykloje ir šalia mokyklos teritorijos. Tačiau dieną prieš incidentą, kai dukra buvo apipilta pienu ir apiberta miltais, tas berniukas metė į ją indelį jogurto. Dėl to buvo šiek tiek sutepti dukros drabužiai ir plaukai. Daugiau kentėti Sonata nebegalėjo – per ilgąją pertrauką nuėjo į šalia esančią parduotuvę, nusipirko litrą jogurto ir užpylė ant galvos tam pačiam berniukui“, – atviravo paauglės mama.

Apie tai, kas nutiko, minėtas mokinys pranešė gimnazijos direktorei. Į jos kabinetą pokalbiui buvo pakviesta ir Sonata, kuri, mamos teigimu, iš karto atsiprašė už savo poelgį. Tačiau Deimantė apie šį įvykį teigė sužinojusi tik tada, kai kitą dieną jos dukra buvo apipilta pienu ir miltais. Pašnekovė spėjo, kad pastarasis incidentas buvo kerštas Sonatai už paaugliui ant galvos prieš dieną užpiltą jogurto indelį.

Lemtingąją spalio 29-ąją tarp gimnazijos mokinių esą sklido gandas, kad kažkas įvyks. Žinia buvo pasiekusi ir Sonatą. Tačiau dukra, pasak mamos, manė, kad tai tėra kalbos, o ne reali grėsmė. „Kai per ilgąją pertrauką ji ėjo link parduotuvės, už nugaros išgirdo mergaitišką balsą: „Sonata, bėk!“. Tada dukra atsisuko ir pamačiusi tris berniukus pradėjo bėgti, bet nespėjo – vienas iš jų apipylė ją pienu ir apibėrė miltais“, – įvykio eiga, išgirsta iš paauglės lūpų, dalijosi Deimantė.

Kaip paaiškėjo vėliau, incidentas buvo nufilmuotas. Vaizdo įraše užfiksuotas mokinys, pilantis ant Sonatos pieną ir beriantis miltus, pasak mamos, – ne tas pats, su kuriuo jos dukra konfliktavo prieš dieną, o jo draugas.

Mokysis nuotoliniu būdu

Spalio 30-ąją moteris nuvyko į gimnaziją. „Atsiprašė tik to berniuko, kuris buvo apipiltas jogurtu, močiutė. Ji labai išgyveno ir verkė“, – pasakojo pašnekovė.

Deimantė neslėpė – susiklosčiusioje situacijoje ji pasigedo operatyvaus gimnazijos vadovės informavimo apie incidentą. Be viso to, moteris teigė sužinojusi, kad įvykio dieną ugdymo įstaigos direktorė mokiniams liepė ištrinti filmuotą su minėtu įvykiu susijusią medžiagą. Tačiau, jos teigimu, vaizdo įrašas iki šiol plinta tarp mokinių.

„Mokyklos direktorė man pasakė, kad užtruko suburti vaikus, kurie filmavo, ir tuos, kuriems šis vaizdo įrašas buvo išsiųstas. Ji teigė norėjusi greičiau ištrinti filmuotą medžiagą, kad galėtų tęstis pamokos. Todėl ir nusprendė viską perkelti į kitą dieną – spalio 30-ąją. Esu labai dėkinga praeiviui, nes būtent jis įsikišo į konfliktą ir iš karto jį suvaldė. Tada nuvedė mano dukrą į mokyklą ir viską, kas nutiko, papasakojo direktorei bei pranešė policijai ir žiniasklaidai“, – detalizavo Sonatos mama.

Po išpuolio su Sonata pasikalbėję ir jos nuomonę išklausę artimieji priėmė bendrą sprendimą – paauglė vėl mokysis nuotoliu toje ugdymo įstaigoje, kurioje metus jau mokėsi anksčiau. Merginos mama atvira – dukrai buvo gėda, ji jautėsi pažeminta prieš visus gimnazijos mokinius. Dėl to negalėjo ramiai miegoti, kurį laiką buvo užsisklendusi savyje, vėl ėmė slinkti jos plaukai. Laimė, artimiesiems pavyko paauglę nuraminti.

Įvykiai nesikartos?

„Kauno dienai“ susisiekus su Vilniaus „Minties“ gimnazijos direktore Vida Morkūniene, ji užsiminė apie priešistorę – vyresnės klasės mokinio mestą jogurto indelį į jaunesniųjų klasės būrį, kuriame stovėjo ir Sonata, ir vėliau šiam mokiniui ant galvos užpiltą jogurto indelį. Ugdymo įstaigos vadovės teigimu, tądien pasikalbėjus su abiem mokiniais, situacija esą buvo išspręsta.

„Išsikvietėme berniuką ir mergaitę, pasikalbėjome. Jie parašė pasiaiškinimus, gavo įspėjimus, atsiprašė vienas kito ir pasakė, kad daugiau tokių įvykių nebus, nes suprato, kad peržengė normalaus elgesio ribas“, – sakė V. Morkūnienė.

Tačiau kitą dieną pamėgtoje paauglių būriavimosi vietoje netoli ugdymo įstaigos, kaip jau minėta, Sonata vis dėlto buvo apipilta pienu ir miltais. „Į policiją ir mokyklą paskambino praeivis. Susisiekėme su policijos pareigūnais, jie paklausė, ar reikia jų pagalbos. Jų pagalbos atsisakėme, nes mokiniai jau buvo kabinete“, – teigė gimnazijos direktorė.

Paklausta, kodėl apie įvykį nukentėjusios paauglės mamai pranešė ne iš karto, ugdymo įstaigos vadovė aiškino, kad po incidento buvo individualiai kalbamasi su kiekvienu jo dalyviu, mokiniai trijuose skirtinguose kabinetuose esą rašė pasiaiškinimus.

„Bendravau ir aš, ir psichologė, ir klasių vadovės. Tada mergaitės paklausiau: „Kaip jautiesi? Eik namo. Ar būtų geriau, kad tavęs paimti atvažiuotų mama?“. Iš jos išgirdau: „Ne, aš tikrai nenoriu, noriu likti mokykloje“. Kadangi tą dieną buvo kūno kultūros pamoka, mergaitė apsivilko kelnes, džemperį ir išsišukavo plaukus“, – detalizavo pašnekovė.

„Atėjo du mokiniai, kurie sakė, kad turi vaizdo įrašus. Paprašėme persiųsti juos į mokyklos raštinę. Mokyklos raštinėje vaizdo įrašai yra ir dabar. Jei jų reikės tyrimui ir pareikalaus policija, būtinai perduosime. O mokiniams čia pat – raštinėje – liepėme ištrinti vaizdo įrašus iš galerijos telefonuose ir pokalbių svetainių, kad vieni kitiems nesiuntinėtų“, – pridūrė V. Morkūnienė ir patikino, kad prašymas ištrinti vaizdo įrašus nėra susijęs su noru nuslėpti įvykį.

Visi į ją žiūrėjo, juokėsi, filmavo ir tyčiojosi. Policijos pareigūnai berniukui, kuris apipylė mano dukrą pienu ir miltais, skyrė 7,50 euro baudą.

Apie patyčias nežinojo

Tuomet gimnazijos direktorė akcentavo susisiekusi su incidento centre atsidūrusių mokinių tėvais, kad sukviestų juos į Vaiko gerovės komisijos posėdį gimnazijoje, vykusį kitą rytą. „Posėdyje dalyvavo vaikino, kuris pylė pieną ir miltus, mama, nukentėjusios mergaitės mama ir vaikino, nuo kurio viskas prasidėjo, močiutė. Taip pat psichologė, socialinė pedagogė ir dvi policijos pareigūnės. Posėdžio metu visi išsiaiškino, tačiau mergaitės mamai liko nuosėdų dėl patyčių, nors apie patyčias nei mums, nei auklėtojams nebuvo žinoma iki tos dienos, kai mergaitė parašė paaiškinimą, kuriame užsiminė, kad mūsų mokykloje iš jos buvo šaipomasi“, – tvirtino pašnekovė.

Ugdymo įstaigos vadovės teigimu, pasibaigus šiam posėdžiui, bendruomenės nariams buvo išsiųstas elektroninis pranešimas apie tai, kad įvyko nemalonus incidentas, ir algoritmas dėl patyčių – kaip elgtis, kai iš mokinio tyčiojamasi ir kaip elgtis matant, kad iš kieno nors tyčiojamasi. Taip pat ir atmintinė tėvams, kaip apie patyčias kalbėtis su vaikais namuose ir kokia atsakomybė už tai gali grėsti.

„Dar kitą dieną pakvietėme tas pačias policijos pareigūnes ir įvykyje dalyvavusius mokinius – tuomet nebuvo tik nukentėjusios mergaitės, kad mokiniai be mokytojos, auklėtojos atvirai pasikalbėtų su pareigūnėmis, kada ir kur yra peržengiamos ribos. Nuoširdžiai dirbame šiuo klausimu, šis įvykis tikrai nebus greitai pamirštas. Liūdna, kad mergaitė išėjo mokytis į kitą mokyklą“, – kalbėjo V. Morkūnienė.

Paklausta, ar anksčiau tarp gimnazijos mokinių yra buvę su patyčiomis susijusių įvykių, pašnekovė tikino, kad tokio kaip pastarasis – ne, tačiau pripažino, kad prie aiškinimo, kas yra patyčios, vis tenka sugrįžti. „Visiems pasiūloma ateiti pasikalbėti ir jokiu būdu nelaukti, kol bus perpildyta kantrybės taurė. Mums iš tiesų rūpi. Vaikams sakau: „Jei suprantate, kad kažkas ne taip, ateikite ir kalbėkite ne apie kitus, o apie save – kur atsidūrėte, kas įvyko. Tada spręsime, ką galime padaryti, kad būtų gerai“, – pokalbį baigė gimnazijos direktorė.

Skyrė baudą

Praėjus porai dienų po incidento, spalio 31-ąją, nukentėjusios paauglės mama teigė parašiusi pareiškimą dėl netinkamo elgesio jos dukros atžvilgiu ir per epolicija.lt. Vilniaus apskrities policijos pareigūnai „Kauno dienai“ šį faktą patvirtino. Reaguojant į tai, buvo pradėta administracinė teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

„Veiką įvykdžiusiam paaugliui, kuris veikos metu turėjo nustatytą amžių – 16 metų – buvo surašytas administracinis nurodymas ir, pagal įstatymą, paskirta pusė minimalios baudos“, – rašoma Vilniaus apskrities policijos „Kauno dienai“ pateiktame atsakyme.

„Visi į ją žiūrėjo, juokėsi, filmavo ir tyčiojosi. Policijos pareigūnai berniukui, kuris apipylė mano dukrą pienu ir miltais, skyrė 7,50 euro baudą. Kyla klausimas, kada ir kam šis berniukas vėl sukels bėdų, jei atsiperkama tik tokio dydžio baudomis?“ – retoriškai klausė pašnekovė, pridurdama, kad ketina kreiptis į advokatą ir reikšti civilinį ieškinį turtinei bei neturtinei žalai atlyginti.

Gynėjų akiratyje

Informacija apie įvykį Vilniaus „Minties“ gimnazijoje pasiekė ir vaiko teisių gynėjus.

„Vos tik gavę pranešimą apie jūsų minimą atvejį, reagavome nedelsiant. Susisiekėme su atsakingais ugdymo įstaigos atstovais, siekdami išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes ir identifikuoti įvykyje dalyvavusius vaikus. Šiuo metu atliekamas išsamus vaikų situacijos vertinimas. Iki šiol šeimos vaiko teisių gynėjams nebuvo žinomos“, – dienraščiui sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Pasak pašnekovo, reaguojant į tarp vaikų kilusias smurtines situacijas labai svarbu jas tinkamai įvertinti ir suteikti pagalbą abiem įvykio dalyviams – tiek nukentėjusiam, tiek smurtavusiam.

Jis pridūrė, kad bendraujant su smurtiniu elgesiu pasižymėjusiu vaiku, visuomet stengiamasi surasti priežastis, kurios galimai paskatino taip elgtis. „Patyčių forma išreikštas vaiko susierzinimas gali atspindėti jo patiriamus įvairius sunkumus – nesutarimus šeimoje, tėvų priklausomybes, šilumos ir dėmesio stygių, mokymosi ir bendravimo iššūkius, ir kita. Nors šiuolaikiniai vaikai ir jaunimas vis geriau geba atpažinti patyčias ir atsilaikyti prieš jas, nubrėždami savo asmenines ribas ir neleisdami kitam žmogui jų peržengti, tačiau sprendžiant patyčių ir kitokių formų smurto problemą, vaikams išlieka labai svarbi aplinkinių pagalba ir palaikymas“, – pabrėžė G. Batulevičius.

Kaip elgtis?

Tarnybos atstovo teigimu, vaikui labai svarbu jaustis išgirstam, suprastam ir saugomam. Tad patariama nepamiršti vis pasidomėti vaiku: paklausti jo, kaip jaučiasi mokykloje, kaip klostosi santykiai su draugais. O svarbiausia – kalbėtis apie patyčias su vaiku, ugdyti jo pasitikėjimą savimi, mokyti tolerancijos kitiems ir priminti, kad netylėtų pastebėjęs, kai iš kito vaiko tyčiojamasi, ar kai jis pats susiduria su šia problema.

Pasak pašnekovo, tėvams įtariant, kad jų vaikas išgyvena patyčias, svarbu laiku reaguoti ir sugebėti vaiką prakalbinti. Tada kartu su vaiku galima ieškoti problemos sprendimo būdų. „Neskubėkite nieko kaltinti, išsiaiškinkite situaciją, išklausykite vaiką, pasistenkite bendrauti nekritikuodami. Svarbu atminti, kad vaiko teisių gynėjai ir kiti vaikų saugumu besirūpinantys žmonės yra pasiruošę išklausyti, suprasti ir suteikti visapusiškai reikalingą pagalbą, kuri leistų vaikui jaustis saugiam, o šeimai padėtų identifikuoti smurtą sukeliančias priežastis“, – akcentavo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.

Kilus klausimams, žmonės kviečiami pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais, skambinant nemokamu telefonu 8 800 10 800. Taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima ir artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Specialisto komentaras

Apie tarp gimnazistų susiklosčiusią situaciją, pasibaigusią nukentėjusios paauglės sugrįžimu į nuotolinį ugdymą, „Kauno dienos“ žurnalistai kalbėjosi su vaikų psichologu, psichiatru Linu Slušniu.

„Pabaiga turėjo būti ties ta vieta, kai abu paaugliai parašė pasiaiškinimus (po to, kai įvyko pirmasis vienas kito apmėtymas ir apipylimas jogurtu – aut. past.). Manau, kad mokykla turėjo įdėti daugiau pastangų, pabendrauti su visais mokiniais klasėje ir labai aiškiai įvardyti, kokie elgesio standartai yra mokykloje. Pasakyti, kad: „Pajuokavote vienas su kitu, bet tokių dalykų daugiau negali būti“, – akcentavo pašnekovas.

L. Slušnys pabrėžė, kad jei įvykių pradžią ir būtų galima prilyginti nemaloniam žaidimui, kai vienas metė jogurto indelį, o kitas, vadovaudamasis principu „pirmyn–atgal“, užpylė jogurto ant galvos, tai viso to tęsinys – kitą dieną užpiltas pienas ir miltai – jau galėtų būti traktuojamas kaip suplanuotas, piktybinis, tyčinis veiksmas – keršto akcija nežinia, už ką. O faktas, kad pastarasis paauglės apipylimas buvo ir nufilmuotas, vaikų psichologo, psichiatro teigimu, yra dar didesnė bėda, nes pasitelkiant palaikančiųjų komandą, buvo pasiruošta, kad veiksmas taptų matomas.

Svarbu: L. Slušnys pabrėžė, kad ugdymo įstaigos atstovai, spręsdami problemas, konfliktus, turi demonstruoti dešimt kartų aukštesnį lygį nei tėvai ar vaikai. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Mokykla pirmiausia turėjo pasikalbėti su žmogumi, kuris dalyvavo antrosios dienos veiksme, ir labai aiškiai sudėlioti struktūrą – ko netoleruoja, ir kas bus, jei tai tęsis. O paskui išaiškinti tai ir visai klasei. [...] Sakyčiau, išeliminavus mergaitę, pasirinktas labai saugus administracijos būdas veikti primityviai: „Viena išėjo ir galiu visai mokyklai pasakyti, kad mes problemą išsprendėme“. Jūs neišsprendėte problemos. Ir jei mokykla galvoja, kad tam reikia labai didelių psichologinių galių, tai yra melas“, – įsitikinęs vaikų psichologas, psichiatras.

„Jei būtų mano valia, sakyčiau: „Tris dienas jūs nesimokysite, neturėsite rimtų užsiėmimų, mes sėdėsime nuo ryto, tarkime, šešias pamokas, ir aiškinsimės“. Kol vaikai pasakys: „Mes jau norime į pamoką, viską supratome ir daugiau šito pas mus nebus“, – pavyzdį pateikė L. Slušnys.

Specialistas pabrėžė, kad ugdymo įstaigos atstovai, spręsdami problemas, konfliktus, turi demonstruoti dešimt kartų aukštesnį lygį nei tėvai ar vaikai. „Mes, visa Lietuva, esame truputį būrai – būtinai turime rasti, ką nubausti, ir tada tarsi tampame laimingesni. Tai nėra tinkamas veikimo būdas. Lengviausia rasti atpirkimo ožį, o spręsti konfliktus taip, kad su vaikais būtų galima toliau bendrauti ir jie paskui galbūt net sukurtų puikų tarpusavio ryšį, jau yra tam tikras lygis“, – akcentavo jis.

Paklaustas, jei dėl šio konkretaus konflikto gimnazijos atstovai būtų parodę tvirtesnį savo „stuburą“, ar būtų galima tikėtis, kad paauglė būtų likusi mokytis klasėje, o ne pasirinkusi nuotolinį ugdymą, jis teigė įžvelgiantis beveik 70 proc. tokios tikimybės.

„Tėvai būtų supratę, kad mokykloje yra rūpinamasi būtent tuo žmogumi, kuris, galbūt, yra labiau pažeidžiamas, kuris pirmasis nukentėjo. [...] Jei žmogus nejaučia, kad juo rūpinsis, už jį stovės, kad yra grupė žmonių, kuri jį palaiko, priimamas saugesnis sprendimas – mokytis nuotoliu“, – aiškino L. Slušnys.