Prokuroras Šarūnas Šimonis bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto apylinkės teismo taip pat prašo įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programose, uždrausti lankytis nukentėjusiojo Vadimo Butrimo gyvenamojoje ir darbo vietose, taip pat uždrausti O. Šurajevui bendrauti su nukentėjusiuoju vilniečiu.

Ši baudžiamoji byla buvo pradėta, kai Ukrainą nuolat remiančio „Vienas K“ fondo vienas vadovų O. Šurajevas internete paviešino informaciją apie V. Butrimo privatų gyvenimą: surinko ir paviešino duomenis apie nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, automobilių dirbtuves, paviešino jo veido atvaizdą, vardą ir pavardę.

O. Šurajevas taip pat skelbė, kad V. Butrimas nemoka mokesčių valstybei.

Prokuratūra komikui taip pat yra pateikusi kaltinimus ir dėl žmogaus veiksmų laisvės varžymo: O. Šurajevas ant D. Butrimo automobilio klijavo lipdukus, agituojančius remti Ukrainą.

Anksčiau teisme apklaustas O. Šurajevas pasakojo, kad paskelbdamas informaciją apie nukentėjusįjį V. Butrimą, siekė apsisaugoti, kadangi anksčiau prieš jį šis asmuo buvo smurtavęs, ir kartu norėjo paviešinti tai, kad vyras esą akivaizdžiai palaiko Rusiją.

„Nėra duomenų, kad nukentėjusysis pritaria Rusijos agresijai, kad nemoka mokesčių, kaltinamojo teiginiai yra prasimanyti“, – teismui sakė V. Butrimo advokatė Marina Gušauskienė.

Tarp V. Butrimo ir O. Šurajevo anksčiau kilo konfliktas, kai komikas, prie savo namų pastebėjęs automobilį, kuriame galimai buvo Rusijos vėliava, ant automobilio užklijavo lipduką, kuriuo raginama remti Ukrainą. Kaip skelbta anksčiau, V. Butrimas, radęs ant savo automobilio minėtą lipduką, atėjo į O. Šurajevo namus ir jam trenkė. Teismas už užpuolimą V. Butrimui skyrė 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį išdirbti 60 valandų viešųjų darbų.

O. Šurajevas teigė, kad po šių įvykių vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ patalpino vaizdo įrašą, pavadinimu „Mano istorija apie kovą su vatniku“. Kaltinamasis teigė įraše kalbėjęs apie V. Butrimo gyvenimą, jo šeimą, jo verslą. Anot O. Šurajevo, jam susidarė įspūdis, kad V. Butrimas nemoka mokesčių valstybei.

Prokuroras sako, kad nėra duomenų, kad lapelis atitinka Rusijos vėliavos spalvas

Tuo metu valstybės kaltintojas, prokuroras Š. Šimonis sako, kad nėra duomenų, kad minėtas lapelis atitinka Rusijos Federacijos vėliavos spalvas, o net jei ir atitiktų, nėra išvadų ar duomenų, kad lapelio išmatavimai ir dydžiai atitinka sumažintos Rusijos Federacijos vėliavos spalvų proporcijas, nes kiekviena valstybė turi savo vėliavos išmatavimus: ilgį, aukštį.

„Nėra Lietuvoje jokio teisės akto, kuris draustų Rusijos Federacijos vėliavą. Yra atsakomybė tiems, kurie demonstruoja Georgijaus juosteles, nacistinius simbolius demonstruoja, o Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos vėliava yra neuždrausta. Noriu  pasakyti, kad Butrimas, laikydamas popieriaus lapelį, kuris padengtas trimis spalvomis, nedaro nei administracinio, nei baudžiamojo nusižengimo, nei jokio nusikaltimo“, – sakė prokuroras.

V. Butrimas nori, kad jis būtų apgintas nuo kišimosi į jo privatų gyvenimą – kad jam nebūtų nurodinėjama be teisėto pagrindo, kaip jam gyventi.

„Išplatinta informacija priklijuoja neigiamą etiketę Vadimui Butrimui. Jis visuomenėje stigmatizuojamas, bandoma įteigti, kad Vadim Butrim yra vatnikas. Olegas Šurajevas nepasitenkino, kad Butrimas pripažintas kaltu, per įrašą socialiniuose tinkluose paviešino Vadim Butrimo veido atvaizdą. Kokią įtaką žmogui gali padaryti informacija, kokią įtaką žmogui gali padaryti paviešintas veidas? Olegas Šurajevas turi tikslą susidoroti su Vadim Butrim, kad jaustų nepatogumą lankydamasis viešoje vietoje, kino teatre, laiptinėje“, – sakė prokuroras.

Pasak Š. Šimonio, buvo paviešinta ne tik V. Butrimo, bet ir jo tėvų gyvenamoji vieta.

Kalbėdamas apie O. Šurajevo žodžius, jog nukentėjusysis nemoka mokesčių ir kokią tai padarė žalą nukentėjusiam, prokuroras priminė, kad JAV mokesčių nemokėjimas yra vienas iš sunkiausių nusikaltimų, o už tai baudžiama ir Lietuvoje – Baudžiamojo kodekso 219 straipsnis numato atsakomybę už mokesčių nemokėjimą, tai yra apysunkis nusikaltimas.

„To pakanka apjuodinti, apšmeižti žmogų, neigiamą konstatuojamą informaciją paskleidė, nes Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė, šmeižimas yra nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia“, – sakė prokuroras, primindamas, kad gyvename demokratinėje šalyje, naudodamiesi savo teisėmis, negalime kištis į kitų žmonių privatų gyvenimą.

Nukentėjusysis prašo priteisti jam 60 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau prokuroras mano, kad pakaktų atlyginti 900 eurų ir atlyginti V. Butrimui advokato išlaidas.

O. Šurajevas teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, žiovavo ir retkarčiais ekrane pasirodydavo su rožinėmis kiškio ausytėmis. Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė įspėjo kaltinamąjį dėl jo elgesio.

Tuo metu nukentėjusysis V. Butrimas piktinosi teismu.

„Aš trejus metus kenčiu, man su kirviu daužo mašiną, praduria ratus“, – skundėsi jis ir priekaištavo, kad O. Šurajevas posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu.

„Kodėl žmogus, kaltinamas keturiais Baudžiamojo kodekso straipsniais, yra išvykęs į užsienį?“ – stebėjosi jis.

Teisėja kelis kartus pakartojo nukentėjusiajam per posėdį nekelti balso.

Jo advokatė M. Gušauskienė teismui sakė, kad nuo pat pirmos sekundės buvo aišku, kad tai keršto byla.

„Teismas turės pasakyti, kur teisė, kur politika, kur nusikaltimas, kur politika. Teismas turės pasakyti, kur sąmoningas nuomonės formavimas, o kur spekuliacijos kitų asmenų jausmais, ar tai atitinka demokratinės valstybės principus: ar galima vadinti apsimyžusiu vata, dalbajobu, ar tai įžeidimas, viso labo nekonstatuojamo pobūdžio. Mes galėsim teismo sprendimą įsirėminti“, – sakė advokatė.