Santaros klinikos: teismai verstis medicinos praktika chirurgui K. Strupui neuždraudė

Teismai verstis medicinos praktika už kyšininkavimą nuteistam buvusiam Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų generaliniam direktoriui ir praktikuojančiam chirurgui Kęstučiui Strupui neuždraudė, jis dirba toliau, teigia Santaros klinikų administracija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už kyšininkavimą nuteistam K. Strupui, dabar klinikose jis eina Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovo pareigas, operuoja ir konsultuoja Santaros klinikų pacientus.

„Pagal viešai paskelbtą informaciją, kasacine tvarka buvo išnagrinėta byla dėl jau įsiteisėjusio nuosprendžio. Gydytojui verstis medicinos praktika nebuvo uždrausta, todėl jis toliau dirba pagal galiojančią medicinos praktikos licenciją“, – rašoma klinikų atsakyme BNS.

Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nenustatė esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų ir pripažino, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Šis teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

64 metų habilituoto daktaro K. Strupo baudžiamoji byla Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta antrą kartą – šįkart pagal nuteisto mediko kasacinį skundą.

Žinomas chirurgas teismo prašė panaikinti jam nepalankius teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 metų kovą mediką pripažino kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Pacientė pripažinta kalta dėl smulkaus papirkimo, jai skirta 4,5 tūkst. eurų bauda.

Pavasarį Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba buvo panaikinusi K. Strupo chirurgo licenciją, tačiau vėliau medikui buvo išduota nauja licencija pagal tą pačią turimą jo profesinę kvalifikaciją.

„Gydytojas gali teisėtai verstis medicinos praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – rašoma tarnybos atsakyme BNS.

Neseniai buvo pranešta, kad K. Strupas vadovavo kepenų transplantacijos komandai iš neplakančios širdies donoro.

Medikas yra dirbęs chirurgu Vokietijoje, stažavosi Švedijos, Taivano, Prancūzijos, Ispanijos klinikose. Grįžęs į Lietuvą 2002 metais buvo paskirtas Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktoriumi.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šveicarijoje, JAV, Ispanija

Šveicarijoje, JAV, Ispanija portretas
Šveicarijoje pvz. tai net malūnsparnis atskrenda ir nugabena žmogų į tą ligoninę, jeigu sudėtingas atvejis, kuri gali padėti, o" ne tas, kas operacinėj", medikai labai solidarūs, vieni kitiems padeda,gelbėjant žmonių gyvybes, viskas pacientui, žmogus jaučiasi puikiai ir sveiksta, džiaugiasi. JAV atlieka sudėtingas širdies aortos operacijas, su tam tikru draudimu ligonis kažkiek primoka .Tokio lygio operacijos Lietuvoje neatliekamos. Ispanijoje labai džiaugiasi žmonės gydymu.Tam tikras operacijas atlieka ne kas operacinėj tuo metu, o kas gali ir sugeba jas atlikti. Žmonės nėra bandomi trušiai.Lietuvoje taip pat yra nuostabių gydytojų, kurie žiniomis prilygsta Izraelio kolegoms.Tiesiog reikia noro ir žmoniškumo, tikrai taip greitai nepamiršta savo pacientų, jaučiasi atsakingi.

Kiekvienoje šalyje kitaip

Kiekvienoje šalyje kitaip portretas
Vienur yra daugiau privačios medicinos, kitur valstybinės. Prancūzijoje universiteto ligoninėje dirbantys garsūs gydytojai turi teisę atskiru laiku operuoti privačius pacientus. Taip stengiamasi juos išlaikyti universitete, kur algos mažesnės nei privačiose klinikose. Draudimas moka vienodai, honoraro skirtumą chirurgui moki iš savo kišenės, jei pas jį eini privačiai, jei eini bendra eile, neprimoki. Bet gali tekti laukti ilgiau, nes už dyką eilės ilgesnės. Čia kalba apie planinės operacijas, ne skubias, kai operuoja tas kuris budi operacinėje. Vokietijoje kiek žinau be papildomo draudimo irgi sunkiau rinktis populiarius gydytojus. Kas ar siškina zpud tai kaip profesorius seka ligonius po operacijos. Tai tai priklauso ne nuo jo norų. Tokia toje šalyje pooperacinės priežiūros tvarka. Už tą priežiūrą chirurgui mokama, tai jo darbo dalis, o ne asmeninė iniciatyva.

Lietuvis

Lietuvis portretas
Jis dar dirba ir pedagogu, nors švietimo ir mokslo įstatymo 58 (1) str. draudžia kriminaline bausme baustiems asmenims dirbti pedagogais švietimo įstaigose. K. Strupas iki šiol dirba Vilniaus universiteto medicinos fakultete profesoriumi būdamas teistas už nusikaltimą, nors asmuo, norėdamas įsdarbinti paprastu mokytoju darželio įstaigoje to negalėtų padaryti, trukdytų teistumas, o teistumas netrukdo Strupui profesoriauti švietimo įstaigoje, dirbti medicinos fakultete profesoriumi. Dėl mokytojos Astrauskaitės tai švietimo ministrė iškart sukilo, nors ji dar neteista, o teistam teismo pripažintam kriminaliniam nusikaltėliui Strupui profesoriauti netrukdo. Kur teisybė?
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių